Dievo džiaugsmas? (Puslapis 8 iš 9)

man irgi labai dažnai kyla tokių minčių, aš jeigu būčiau Dievas kogero visa nevykusį leidimą ištrinčiau iš visatos istorijos ir nzn susimastyiau ar iš viso verta kažka kurti naujai, jeigu taip gaunasi... Šiaip visiška nesamonė giluminiai vertinti save kaip nevykusį kūrinį ar asmenį, jeigu specialiai nesieki toks būti. sory bet nuodėmingumas yra labiau Dievo reikalas negu žmogaus - žmogus taip elgiasi nes yra sąlygotas patirčių. gal vienintelę žmogus klaida daro užgrūdintas savo patirčių tame, jog sureikšmina tas patirtis ir netiki, jog gali būti geriau... nes gali būti ir tokios patirtys apie kurias net svajoti nedrysome ar nesugebėjome. bet gana dažnai teks pamiršti save(tai tos pačios patirtys) - daugumai tai per sudėtinga, nesuvokiama. žinoma jeigu kažkieno gyvenime dominuoja geros patirtys, tai jam belieka susikoncentruoti į jas, bei žarstyti jas kaip paplūdimyje smėlį, kurio yra daugiau negu sočiai...

man regis reiktų klausti Chuk Noris apie tai... kažkada maniau jog suprantu, bet tradicine logika daug ką apibūdinti nemoku, daug kas yra realeatyvu ir netgi labai sąlygota. seniau netgi diskutuoti man labai patikdavo, bet dabar ir tame nebematau prasmės, nes jeigu yra jėgų- geriau veikti...

Kad niekur nedingsta, o tik keičia formą, pagreitį, intensyvumą ir t.t tai kaip ir sutikčiau, bet kad iš niekur neatsiranda... Nu nežinau.

Didžiojo sprogimo teorija pateikia geriausią visatos sukūrimo paaiškinimą. Jame rašoma, kad iš pradžių, neįsivaizduojamai prieš 13,8 milijardo metų, Visata buvo mažytis karštasis taškas, kuris po didžiulio sprogimo, Didžiojo sprogimo, labai greitai išsiplėtė ir jo metu atvėso.

Konstantinai, o kam tau norisi žinoti apie tos energijos atsiradimą? jeigu kankina klausimai Dievo ar kokios kitos mistinės būtybės egzistencijos klausimu, tai labai paprastas atsakymas yra, kur jokia mokslininkų logika jos negali paneigti - "jeigu visata yra begalinė, vadinasi negalima teigti kad kažko tai nėra, tame tarpe ir Dievo" čia ir atsiranda visas begalinis sąlygotumas ir realetyvumas, nes begalybė neturi ribų, o visos ribos iš tikro tėra taremos.

oi Laimute, labai graži teorija, šaunu, kad moki pajuokauti:)))). Konstantinai tu aprašei regimąją visatą. bet susitarus galima vadinti, jog tik tai ir yra visata, o kas yra tuščia erdvė už regimosios visatos ribų galim įstatymiškai uždrausti net kalbėtis žmonėms apie tai. bet viskas atrodytų labai jau niūru, jeigu būtų tik pagal mus, žinoma dar niūriau atrodo jeigu būna tik pagal kius XD... gali pamėginti Konstantinai išsivaizduoti laiką nelinijine samprata, o kas jeigu gali būti daugiau išmatavimų..? kažkas man labai sakydavo jog "čiupinėju dramblio straublį ir teigiu jog dramblys neturi kaulų..." pažiūrėk Doctor Strange pirmą dalį, o jeigu esi matęs kogero pameni jog pagrindinį herojų kad praplėstų suvokimo ribas išmušė jo astralinį kūną iš fizinio, tačiau tokie gabumai manau menkniekis palyginus su budos išlikimu visados ramybėje, kažkodėl žmones vis dar žavi neiprasti fiziniai reiškiniai, o sąmoningumo ir dvasingumo reiškinius aiškina kaip kokia mistine duotybę, nors taip nėra, o psichoterapija ir išsikalbėjimas dažnam padaro "stebuklus", bet vistiek dauguma akcentuoja "elementaraus fokusinko triukus", negu apie vidines metamorfozes, kur kažko nekentė nekentė, o vėliau bats - "paleido ir gavo ramybę", gal netgi pamilo... labos nakties linksmuoliai:D.