[ Uždaryta ] ....vaikinai kuriantys eilias... (Puslapis 1 iš 12)

hmmmm... tai ka jau tokiu nebeliko? ar net sutikt neteko?

echh.... gaila tada....

ka galiu pasakyti as truputuka kuriu...
bet parodes savo kuklia kuryba esu tik keletai zmoniu...( nes jos buna skirtos kazkuriam zmoguciui...)
beje si kurybele atsiskleijdzia ne seip o ateijna is meiles kitam... (nes i popieriausi lapa dedi zodzius - jausmus... tdl viktorija atsakau ten "lape" kaip tik atvirksciai = tikri jausmai niekas neperdeta o yra taip kaip tu bandai tai isreiksti)

mes su draugu, kaip ir visi normalus zmones nemegom lietuviu kalbos ir ivairiu tekstu analiziu. zodziu laikas ejo, draugas susirado pana, isimylejo. ziuriu sedi jis per lietuviu pamoka ir raso eilerascius sunkiai, bet kartais issiprasydavau kad ir man parodytu. dar gaudavo eilerasciu nuo savo panos, jei neatrodydavo jam per daug asmeniski, tai parodydavo ir man, tada mes juos analizuodavom, ka kiekvienas zodis galetu reiksti, kokia prasme paslepta sededavom lietuviu kalboj ir analizuodavom eilerascius tada as pamaciau ka meile gali padaryti su zmogum

niu as ir kartais ka nors sueiliuju, islieju mirdy ant popieriuas lapo ir turiu broly kuris megsta rasyt eilerascius

o ar zn kad patys geriausi poetai vyrai?

sakyciau labai keistas skirstymas, kad kuriancios merginos - normalu, o vaikinai jau kazkodel ne :? o jeigu ta kuryba dar ir is sirdies, tai tiesiog super :-] niu paneles, negi nepatiktu is savo draugo viena diena imti ir isgirsti koki uz sirdies greibianti posmeli apie save, a? :=(:-D

tai as ir sakau kad super, nors cia aisku kiekvienam pagal poreikius, is kiekvieno pagal galimybes
jei ne per daug asmeniska, imesk ir cia koki nors, butu idomu paskaityt

tai sakot megstat eiles

Dviejų širdžių ištikima draugystė
Jokių nepaiso kliūčių kelyje.
Juk meilė dar - ne meilė, jeigu ją
Sutriuškina klasta ir išdavystė.
Tikroji meilė - tai žvaigždė skaisti,
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį,
Kai laivą svaido viesulai pikti.
Ne, meilė ne pastumdėlė Likimo;
Jai visagalis Laikas nebaisus,
Kuris naikina lūpų radastus
Ir iš visų tą pačią duoklę ima.
Jei tau meluoja posmai šių eilių, -
Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu...