Visu pirma, seksas tikrai ne tik giminei pratesti.
Antra, visi mes pasvajojame ir pafantazuojame, tik vieni drista tai pripazinti ir apie tai kalbeti, kiti ne (vaizduoja dorovingus nuobodybes ).
Trecia, su pavydu tikrai nesusidorociau, jei treciuoju butu moteris, daryciau viska, kad mano vyras kuo maziuau su ja smagintusi (o realiai, kaszin ar is vis tam sutikciau).
Ketvirta, grupini toleruoju tarp tu, kurie jaucia tik lytini potrauki bet ne ten kur yra seima (cia viskas del to paties pavydo ir baimes but prastesnei ir paliktai). Na nebent negaleciau apsisprest, kuri labiau myliu, o vyrams tai butu priimtina.
Galu gale jei seima (pora)nusprendzia, kad jiems reikia trecio, ir sutaria siuo klausimu, galiu tik zavetis ju drasa, artumu ir pasitikejimu viens kitu.
"Garantijos" nei triems ne 33 metams negali duot, viskas priklauso nuo zmoniu sugebejimo paivairinti lytini gyvenima. Juk visada galima kazkuo papildyti ta dalyka, arba kazka keisti. Nesuprantu zmoniu, kurie sako "atsalome, nesuprantame viens kito, nuobodu, reikia naujos mesos...". Brangieji, kalbekim su antraja puse apie santykius, seksa, sakykim partneriui ko norime, gerbkime partnerio norus, isnaudokime visas galimybes. Ir tik tuomet kai apsoliuciai visos priemones isbandytos, o partneris vistiek nejaudina, susimastykim ar salia musu tikrai tas zmogus su kuriuo senatvei noretum suptis supomoj kedei ir glostyti susiraukslejuses rankytes ir ziuret i isblukusias akis.