Jūs esate neprisijungęs. Prašome prisijungti arba registruotis.
Diskusijų forumas → Kultūra (Kinas, Dailė, Renginiai...) → sava kuryba...
Puslapiai Ankstesnis 1 2 3 4 5 … 13 Sekantis
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Uzmiki dar paskutini karta, Uzmerki savo pavargusias akis, Uzverki savo zvilgsni salta, Ir tyliai ieisiu as kaip vagis. Nubrauk mano asara ranka, Galbut tai paskutinis kartas, Paliesk mano plaukus nejucia, Juk sis momentas to vertas.
Mirtie! Ar galima iškęsti šitiek skausmo? Ar galima mylėti tą ko jau nėra? Ar galima pakilt į žydrą aukštį? Jei žemė motina jau šaukias pas save? Na atsakyk mirtie, ar verta? Tikėt kalbom apie tave? Laikau širdy sugniaužęs kerštą O ji vis dūsta, dūsta palengva Tai ką mirtie, bijai prabilti? Bijai ištarti taip ar ne Nelemta krūmui beržu virsti, Nelengva būti, būt šalia...
<<<Gabei>>> Akimirka - laiko šešėlis, Šešėlis - diena be Tavęs Kur dingo tos žydinčios gėlės? Kodėl netekau aš tavęs? Kai plunksna žaloja lapą, Regiu mintyse aš Tave, Ir keista, pritrūksta man oro, Už ką nekenti taip manęs? Galbūt, kad aš mirtį mylėjau Galbūt, kad mylėjau Tave? O gal, kad mylėt nemokėjau, Kas žino? Nebent, Tu viena. Ir štai, kai jau nieko neliko, Turiu tik akimirką šią Ir laiko daugybę, galvoti, Kas kaltas, kodėl ir už ką...
<<<Neringai>>> Akimirka - laiko šešėlis, Šešėlis - diena be Tavęs Kur dingo tos žydinčios gėlės? Kodėl netekau aš tavęs? Kai plunksna žaloja lapą, Regiu mintyse aš Tave, Ir keista, pritrūksta man oro, Už ką nekenti taip manęs? Galbūt, kad aš mirtį mylėjau Galbūt, kad mylėjau Tave? O gal, kad mylėt nemokėjau, Kas žino? Nebent, Tu viena. Ir štai, kai jau nieko neliko, Turiu tik akimirką šią Ir laiko daugybę, galvoti, Kas kaltas, kodėl ir už ką...
Tavęs nėra, tavęs nėra Ir tik žvaigždės baisiai didelės... Yra nežmoniška aistra: Be dydžio, be pavidalo. Tavęs nėra, tavęs nebus: Tik baltą miglą šypsniai plėšys, O vakarais kaitra nubus Ir išstovės per naktį priešais. Ir stabdžiai spiegs, ir stabdžiai kauks Kažkur Žemynos gatvėje. Naktis skubės, naktis nespės Užklupt manęs vienatvėje...
Kai neturiu tavęs
Taip slinko dienos, valandos, akimirkos...
Ir neturėjau aš tavęs šalia.
Ir nejutau aš šilumos,
Ir nejaučiau dienos ilgos...
Ieškojau saulės naktyje,
Ilgėjausi rasos, kai siautė vis pūga.
Rinkau lietaus lašus
Nors ir nelijo kelinta diena...
Ir neturėjau aš tavęs šalia,
Buvau viena,
Visai viena...
Kai neturėjau aš tavęs šalia...
va, cia pradejau rasyti viena eilerastuka: dar tik pradzia :?
jei šiandien krištolinės ašaros dugne
aš vėlei pamatyčiau tik tave
jei lengvabūdę snaigę vėjas man atneštų
ir jei joje tiktai tave atrasčiau...
--------------------------
o cia vieno mano (net nzn kas jis man :?) eilerastis... uz kuri as jam ilgai plojau,nes tai buvo pirmas eilerastis, kuris is jo eilerasciu man patiko (nepyk, kad kiti man nelabai patiko 
):
Ar Tau kada vakare teko kalbinti tyla
Ir basomis per rugius eit mėnulio taku
Gal kada nors Tu matei, kaip ryte saulė kyla
Ir vakare tarp žvaigždžių pabraidyt gal bandei?
Ar kada nors teko gert pienių išsunktą vyna
O atsigėrus pakelt baltas vėjo bures.
Ir sapnuose gal matei, kaip rasa žolę myli,
Ka pasakytum jei aš taip mylėciau Tave?
Pasilik su manim, tau atnesiu tylą.
Pasilik su manim ka
Pasilik su manim, asaros prabyla.
Pasilik su manim tyliai
Sedziu lauke,
aplink tamsu,
danguj tiek daug ryskiu zvaigzdziu,
stebiu menesiena,
sirdy neramu,
kur?
kodel?
ir kam as esu?
ka as turiu?
kodel gyvenu?
kur ir su kuo as stebiu,
tiek daug aplinkui zvaigzdziu?
tik viena zinau-TU kartu,
ir busi salia,
vos as tik pabusiu ryte,
pabusiu... pajusiu
TU salia ir man vel ramu,
bus sirdyje...Kartais nezinai kam,
bet gyveni...
Kartais nezinai kam,
bet myli...
Sako neverta liudeti,
bet liudi...
Neverta asaru lieti,
bet gailiai verki....
Norisi toli pabegti,
bet lieki stovet...
Ir taip kiekviena karta,
tarp go....
ir stop...
Nerasdamas kelio,
esu priverstas,
gyventi toliau....Menulio pilnatis -
tai meile, aistra ir ugnis,
tad vaikstinekim pilnaty,
sioj tamsioj tamsioj nakty...
nes menulio pilnatis,
suteikia sviesa- dviems sirdims..........Kai zvelgi i jura,
kaip saule pradingsta,
tai is smelio,
besparnis angelas atgimsta..
Atgimsta,
pakilsta,
prabilsta-
Kodel mano saule,meile,
numirsta?
Ar ji grys kita diena,
ar vel menesiena,
pamirsus sparnus,
zvelgs i mane viena,
besparni angela,
krintanti kaip saule,
kai vel pakils menesiena...Iseisiu tolyn i nesibaigianti kelia,
iseisiu as ten, kur dar nebuvau,
iseisiu kad rasciau savo varga ir meile,
iseisiu kad rasciau ka praradau...
Kai einu tolyn nesibaigianciu keliu,
as ieskau bet nerandu,
nei vargo,
nei meiles,
nei ka prarandu,
nieko as nepakeisiu,
tik eisiu,
eisiu tolyn,
bet nenueisiu... sustostosiu as pakely,
lauksiu,
liudesiu,
kentesiu,
kol pailsesiu,
tada atsistosiu ir pasakysiu,
eikim kartu mes tolyn.........Ar jau saule gesta ten laukuos,
Uz misku lauku namu,
Dar sukaite po dienos,
Ruko ilsisi vargdieniai,
Ir as kaip vargdienis,
Uz meile vargstu,
Saule vienas deje vel lydziu,
Kai meiles nera as tiesiog liudziu,
Egle, berzeli, pusele regiu,
Rukau, mastau ir kenciu,............................................................................
ooooo...pazystami zmones reiskias:DD
Bandau tavas akis apgaut savosiom,
Bet neišeina, supranti ką noriu nutylėt...
Bandau tą skausmą numalšinti,
Bet prisimenu aš viską vėl ir vėl...
Kodėl?..Norėčiau sužinoti...
Kas buvo to jau nebėra..
Kodėl..tarp mūsų žingsniai įminti
Pranyko su užgaida pirma..
Tavus žodžius nutildė vėjas...
Pranyko viskas su nauja diena.
Ir išėjai tu,kaip buvai atėjęs-
Įžiebęs viltį mano širdyje..
Dabar nei žodžio neištaręs
Sulyginai ją su žeme...
Stengiuos užmiršti viską ,
Kas įvyko,tau nusispjaut...
O man sunku..
Atrodo daug ko nenutiko,
Bet prisiminus man skaudu..
Vaidinsiu stiprią,nepalūšiu...
Sakysiu tau,kad viskas man gerai..
Nuleidus galvą apsisuksiu,
Nueisiu sau,savais keliais..
Bet tu ne kvailas,pasivysi..
Pažvelgsi į manas akis,
Supratęs viską,kas jose vyksta,
Apmastysi..
Ir bent žvilgsniu man aiškiai pasakysi..
Viskas,nieko nebėra..
Nors ir liūdnoka,bet laiminga
Mintimis lydėsiu aš tave..
Sudie,gyvenk laimingai..
Stengssiuosi pamiršt tave..
na cia mano kuryba 
))))
Įžiebęs viltį mano širdyje..
Dabar nei žodžio neištaręs
Sulyginai ją su žeme...
_----------------------
sitie zodziai monikute labai superiniai 
kai zodis kyla is sirdies
Sustoji ir mastai kas tau padies
neturi zolies,
nervai kyla dziontai byra
Rankos dreba kuna tampo,
Na*** as rukau si slamsta
Negi nera nieko padoriau
ar tik zolia pust toliau
Juk gyvenime yra geru dalyku
negu dzionta sukti ir taupyti
stengiausi bet tik taip teisejo 
Aš mylėjau to beprotiško mėlio akis
jose skęsti norėjau, būti kartu su tavim
ir pasauliu, kuris tilptų tavo glėby,
aš norėjau pabūti ir likti tavo širdy....
norėjau pramerkus akis matyti tave
bei džiuginti sielą tava šypsena
ir virpančiom lūpom paliesti akis,
kurios man nesakė, kas bus ateity 
Gelezinė lova,
Lova geležinė.....
Geležinė lova!!!!
Lova Geležinė.
kai zodis kyla is sirdies
Sustoji ir mastai kas tau padies
neturi zolies,
nervai kyla dziontai byra
Rankos dreba kuna tampo,
Na*** as rukau si slamsta
Negi nera nieko padoriau
ar tik zolia pust toliau
Juk gyvenime yra geru dalyku
negu dzionta sukti ir taupyti
o dieve skaitant parasius eilerascius net asara istrysko nuo juoko
Kai pasiklysi savo sapnuose
Prisimink mane savam kely,
Kai aš ranka parodžiau
Kur gyvena mano šviesa
Prisimink ir tai,
Kad žvaigždė viena,
Kai viltis susipindi akyse
Pamiršk Tu viską,
Tik paduok ranką savo meilei,
Tik tavo rankose yra mažytė saulė
Pabūk danguje ir pragare kartu
Susikibę, nepaleidžiantys viens kito angelai
Su ašara,
Su šypsena
Susirišę saugo saulę tarp jų,
Kad sumaištis surastų sau kiekvieną tarp ir atrastų vietą kur širdys gros.
Anelų giesmė prabudins saulę tarp kalnų,
Horizontą nušvies rausvi debesėliai
Plunksna nuteis kelią jų
Į ten kur širdys nuves...
Ovydas, 20 parašė:kai zodis kyla is sirdies
Sustoji ir mastai kas tau padies
neturi zolies,
nervai kyla dziontai byra
Rankos dreba kuna tampo,
Na*** as rukau si slamsta
Negi nera nieko padoriau
ar tik zolia pust toliau
Juk gyvenime yra geru dalyku
negu dzionta sukti ir taupyti
o dieve skaitant parasius eilerascius net asara istrysko nuo juoko
Nesijuok is mano kurybos :D:D taip stengiausi is sirdies rasyti
Va dar vienas eilerastis bet nezinau kasko tas augalas i galva telenda :D
Isniekinti rajonai, guli tris balvonai
Susisuke po kasiaka
ruko ir svajoja
Spalvos akyse klajoja
Tirstas dumas
Ir noris eit prie juros
kai smegenis uzspaudzia dziaugsmas
Stogas raunas
Tiek norejau jum as pasakyti
Zmones zoles maziau rukykit
ovydai, gal zolyte puti :?
mazi vaikai ziuri po lova ar nera baubo,o baubai ziuri po lova ar nera Volkerio Teksaso reindzerio 
Berankiu vaiku choras dainuoja daina : "Mama, paimk mane uz rankos" 
Puslapiai Ankstesnis 1 2 3 4 5 … 13 Sekantis
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Diskusijų forumas → Kultūra (Kinas, Dailė, Renginiai...) → sava kuryba...