turiu mylima ir mylinti vyra ir i kitus nesidairau, taciau kai kurios draugu zmonos galvoja kitaip. nors nera tam pagrindo, prasideda pavydo scenos, tai ne taip draugas paziurejo, ne ten koja padejo. (dazniausiai pas tas jaunesnes, kurioms iki 20 metu). finale visi seimom susibegam, saslykus gamtoj kepam, pavydziosios sedi namie, zinutes savo vyrams siuntineja. (kiek galima, kada grisi ir t.t.)
is kitos puses, vyro giminaiciai, pensininkes kaimynes, artimiausio prekybcentrio kasininkes ir visi kas mus mato bet gerai nepazista, mano vyra kvailiu, o mane turbut kekse laiko.
na jei mano vyras su moteriskem bendrautu virtualiai ar siaip gyvenime turbut nelebai noreciau. nors pati su draugais ramiai pasisneku apie viska, (nes zinau kad pletku tikrai nebus), nenoreciau kad maniskis apie VISKA kalbetu su dailiosios lyties atstovemis. tave pilnai suprantu!