Tema: Smalsi ir pavydi arba kodėl mes ieškom vinių subinėj
Kažkada įlindau į draugo mobilų, atradau laaabai gražių žinučių, kurios skirtos ne man - senom jo draugėm. Pasiaiškinimas buvo toks:- Mažute, iki tavęs aš negyvenau vienuolyne, turėjau moterų. Rodos, viskas suprantama. Sužinojau jo el. pašto slaptažodį, perskaičiau laiškus adresuotus ne man, kurie buvo rašyti seniai. Pasiteisinimo nebesulaukiau, išgirdau repliką:- Kodėl ieškai vinių subinėj? Juk kas buvo tas pražuvo. Dar smagiau buvo naršyt po jo kompiuterį, tą dariau kai jo nebuvo namuose. Radau video filmuką. Filmavo jis kažkokią nuogą merginą, girdėjau jo prikimusį balsą. Filmukas padarytas tuo metu, kai aš jo net nepažinau, tačiau nepasakyčiau, kad buvo malonu. Sukaupusi jėgas neparodžiau pavydo, tik pasakiau, kad jam reiktų įgarsint kokį serialą, nes jo balsas per video skamba nuostabiai.
Rodos, visa tai buvo iki manęs, tačiau aš išgyvenu taip, tarsi tai įvyko tada kai jis jau pažinojo mane. Kodėl mes taip elgiames? Gal bandom sau įrodyt, kad idealus vaikinas turi aibe trūkumų, gal ieškom priežaščių skyrybom?