Rusu kariuomene sutelkta prie Estijos

noreciau tiket geografo komentaru :?
"Zmones,atidziau paskaitykit straipsni, ir tada atsiverskit atlasus - viskas paaiskes. Siam bukam straipsny isvardintos visos technikos kokias dabar naudoja rusai. Vien tai parodo straipsnio nesamoninguma. Sis straipsnis - tai supazindinimas su rusu technika. Jei butu reali gresme, niekas nesigilintu ar tai SU - 13 ar MI - 24 ar dar koks brudas. Beje, Pskovas - nuo seno zinomas kaip svarbus rusu karinis miestas yra prie sienos su Estija, netoli yra ir ANTRAS pagal diduma RUsijos miestas, kuris, savaime suprantama, turi turet apsauga, ir naturalu, kad prie jo yra karines technikos daliniai (automatiskai jie atsiranda ir prie Estijos). Pabaigai - tai nevykes durnu zmoniu baimes sejimas, kuriuo apsigauna tik neispruse ir labai paranoja rusams turintys zmones."

As manau cia dabar visoms buvusioms sssr salims yra paranojos priepuolis po gruzijos. Zmones pradeda tiketi maziausiais gandais ir po to ispucia burbula. Nepuls Rusija nei Estijos nei Lietuvos, nei dar ko, taciau tokia paranoja tik padidins infliacija.

nebus tu katu ,gal tik koks pasisaudymas neoficialus,ar pratybos kokios

Va, pasirodo Kaledos ir naujie metai yra didziausia infliacijos priezastis , juos reikia uzdrausti

Auri, sorris neturiu laiko visko perskaityti nes reikia begti i paskaita, taciau galiu atsakyti i pirma klausima. Isleidziama daugiau lesu ir pagaminama maziau produktu yra tada kai kruva pinigu sukisama i apsauga, karo pasiruosima, etc., arba gaminama karine iranga kur nera isleidziama i apyvarta. Sakydama produktai, turejau galvoj i apyvarta isleidziamas prekes.

Neteisus tu Giedriau. Jeigu valstybe pradeda islaidziauti (ir tam neisleidzia papildomos pinigu emisijos), tai kaip tik nepradeda infliacijos (nes bendrasis pinigu kiekis nepadidejo), taciau pinigai pakeicia rinkos vieta. T.y. pinigus gauna zmones. Nesvarbu ar gamini ginklus ar dar koki brieda, tu uz tai sumoki, reiskias, zmones dirbantys toje srityje turi bapkiu, kuriuos zinoma isleidzia pirkdami masinas ir maisto produktus. Tai paspartina verslo apyvarta, nes verslas parduoda daugiau produktu ir tai nera iliuzinis efektas, kuris sukelia infliacija (nes pinigu emisija nebuvo isleista).

Taciau is kitos puses, kai valstybe pradeda islaidziauti ji isdziovina Investavimo Kapitala. Investavimo kapitalas nukeliauja i vartotoju kisenes, o ne i verslu kisenes, kur jie gali plestis. To pasekoje verslas buna spaudziamas vartotoju pardavineti daugiau taciau neturi pakankamai investiciju plestis/tobuleti. Taip gali kilti infliacija nes tokiu atveju, kai verslas nebespeja gaminti produktu, o norinciuju yra daug, pinigo verte nuverteja. Taciau taip buna tik isdziovinus investavimo kapitala.

Investavimo kapitalas isdziovinamas stai taip: Valstybei, kad islaidziauti daugiau negu ji nori neuztenka vien is mokesciu surinktu pinigu. Todel ji pardavineja obligacijas ir investitoriai turi pasirinkima - investuoti i versla ar pirkti valstybes obligacijas. Jeigu siu obligaciju valstybe isleidzia per daug (prisiskolina per daug) tai ivyksta mano pries tai minetasis Crowding Out efektas su visais jame esanciais defektais.

Zinoma, paranoja tai galetu sukelti, jeigu politikai pradeda "durniuot", bet kiekvienas ekonomini issilavinima turintis valdzios zmogus supranta, kad taip tesiant ta ju paranoja prives prie to, kad net soviniu nebesugebes nusipirkti. Kariuomene didinti visi nori, taciau reikia nepamirsti kas ismaitina ir aprupina ta kariuomene, todel ekonomika VISADA yra svarbiau uz armija. Stai taip.

Butent musu pinigu cirkuliacija uzsienyje nusako musu valiutos kursa (o tai yra labai svarbu musu globaliame pasaulyje). Kuo kursas geresnis, tuo bizniui labiau apsimoka prekiaut ir gerint ekonomika. Taip pat ir uzsienio investavimo kapitalui patraukliau keliaut i musu sali.

Kai salis eksportuoja daug produktu, t.y. parduoda daug stuffo, bet nieko neimportuoja, susidaro situacija kai pinigu cirkuliacija uzsienyje buna minimali todel valiuta sokti (infliuoja) ir kursas pasidaro didelis. Tokiu atveju saliai pradeda pasidaryti brangu eksportuoti ir jos produktu niekas nebeperka uzsienyje (del to bankruotoja eiles verslu). Taciau importiniai produktai pasidaro labai pigus ir vartotojai is to islosia.

Kai salis importuoja produktus, bet nieko ne eksportuoja (pvz JAV) tai jos pinigu cirkuliacija pasidaro labai didele tarptautineje rinkoje. Tada kursas pradeda kristi. Bizniui pasidaro pigiau eksportuoti savo produktus i uzsienio salis, reiskias vietine ekonomika gali griebti tarptautinio prekiavimo grali. Taciau daug bizniu taip pat ir praranda pinigu (importe), o vartotojams (importuoti) produktai pasidaro labai brangus.

Tokiai saliai kaip Lietuva, kuri importuoja LABAI daug, truputis papildomo eksporto ir valiutos sustiprinimo nepakenktu. :]

Infliacija tai yra pinigu nuvertejimas vadinasi ta pati preke po kiek laiko kainuaja daugiau , darbininku profsajungos spaudzia darbdavius kelti atlyginimus. Pabrangus darbo jegai gamintojas priverstas kelti prekes kaina ir t.t. spiraline forma didejantis procesas.

Tai gan teigemas procesas ekonomikoi ir yra paskaiciuata kad efektyviausias  infliacijos poveikis yra kai infliacija = 2% per metus. Defliacija atvirkstinis procesas arba didele infliacija yra kenksminga salies ekonomikai.

Kaip reguliuajama infliacija? Salies centrinis bankas sukelia palukanas bankams vadinasi bankai kurie duada paskolas verslui taipat kelia palukanas verslininkams  vadinasi verslas stabdomas apyvarta mazeja infliacija mazeja. Ir priesingai kai infliacija labai maza arba defliacija gresia tada palukanos mazinamos ir verslas skatinamas nes lengviau prasukti versla pasiskolinus uz mazesnes palukanas.

Swedija atsisake yvesti euro, nes nenorejo prarasti to yrankio (palukanu reguliavimo) valdyti infliacija taip kaip yra naudinga butent swedijos ekonomikai o ne visai EU.

UK premjeras  tai tiesei pasake tai nera gerai musu ekonomikai ir jie net nebalsavo del euro yvedimo .

Lietuviam tai jokio skirtumo nes jie ir taip turi savo valiuta prirista prie euro .

Kodel lietuvei pririso lita prie euro? Todel gad mazai bananu respublikai neymanoma sustabdyti infliacijos o jos priezastis lietuvoi tai pinigu antpludis is uzsienio ir juados rinkos.
Vadinasi lietuvaitis gryzes is anglijos turi didelia perkama galia ir sukelia kainas an tiek kad lietuvoi dirbantys badu isdvestu jei jiems darbdavys nepakeltu algos ir nepadidintu savo produkcijos kastu ir tada vel keliama prekes kaina ir t.t. (pinigai nuverteja = infliacija) jei lietuvei dirbtu lietuvoi tai ju uzdirbti pinigai atstotu lietuvoi sukurta preke arba paslauga  , bet jie prekes ir paslaugas kuria anglijoi o pinigus siuncia i lietuva seimom islaikyti.

Karo atveju: 1.valstybe ima pinigus is budzeto vadinasi kyla kaina pravaziuat autobusu  kainuaja gydimas  mazeja pasalpos  ir pencijos kencia visa visuamene visas soc sektorius
Ka tada daro valstybe?  USA kai kariavo  vietname tai spauzdino pinigus (pinigus kurie neatstoja sukurtos prekes arba paslaugos vertes tai taspats kaip i lietuva gryze is anglijos lietuvei)

Todel Dora, 19 yra dalinai teisi  nes kylant gresmei valstybe priversta isleisti daugiau savo gynybai

Dalinai? Nes  tai ne ”paranoja” o tikra gresme ir as nemanau kad estija labai jau pleshysis didinti ginybos budzeta  isleis ne daugiau kaip kad reikalauja NATO susitarimas,  beto kvaila rungtis su ”ruskiu meskinu”

Ok as manau kad pagrindinis klausimas kyla cia diskusijose uzkariaus mus ruskei ar ne? arba an kiek realy yra gresme? Kur yra blevyzgos o kur faktai rementys arba paneigiantys.

siulau pradeti nua faktu tai kas jau yra ir egzistuaja ir darosi is tikruju:

Ruskei okupavo daly gruzijos be jokios konkrecios pagalbos gruzinams (Faktas)

Ruskei tai padare be jokio pasipriesinimo ar pasekmiu (Faktas) ten pasisakymai ir ketinimai ir grasinimai be jokiu konkreciu veiksmu man tai kolkas tik blevyzgos ir nua ju padetis nesikeicia.

Kad tikra gresme yra tikra tai stai tikra business zmoniu reakcija : http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/7600784.stm
ekonominiam pasauly emocijos  morale ar politika neegzistuaja kaip pavysdys kai 9/11 sproginejo normalus zmones galvoja apie siauba artimuasius gyvybes bet birzos brokerio reakcija: ****! how much cost gold now?! (kiek kainuaja auksas?!)  As galiu uzgarantuati kad neivienas verslininkas neatsisakys  pelno del kazkokiu moraliniu ar politiniu blevizgu. Todel 30% rusisku vetybiniu poperiu nuasmukis reiskia rimta rizika ten investuati ir nieka kita. (faktas)

Americonai labdara veza ne prekybineis ar krovinineis laivais bet karineis  (facktas)

Del susiburusiu ruskiu prie estijos sienos tai man ydomu kaip senai jie ten stovi? jei suvaziavo katik tai rimta bet jei jie ten nua sovietu laiku ... ir seip juk naturalu armija prie NATO sienu laikyti

Beto ruskei jau yra buve Estijos nepriklausomoi  suvenirioi ir NATO nares teritorijoi su savo karine technika. kai  Estai kario paminkla is centro perkele i kapines. Ruskei bande isto ispusti burbula bet .... (faktas)

Medvedevas anglu zurnalistes tiesei buvo paklaustas: ar reiskia kad putinas gali ginti savo pilieciu teises ukrajinoi arba baltijoi kada panorejas? Medvedka pasake taip tai yeina i ruskiu konstitucija (cia tik blevizgos bet...) 

EU lyderiu pasisakymai USA vizitai ir pasisakymai as taupau laika tai tik (blevyzgos) jokio konkretaus veiksmo kuris kazka tai keistu.

taigi kolkas vistos kudakuaja o lapinas Putinas skanei pietauja tai kodel debar nerealu galvoti kad ruskiu apetitas ne padides?

Kaip mano vienas pazystamas pasake: man neydomu laimeti diskusija, bet rasti tiesa kad priimti teisinga sprendima. Todel domina tik argumentai arba faktai

Tokie pasisakymai kaip: nieks musu nepuls  ir nepergyvenkit...  man nesako nieko, tuscios emocijos arba slapinimasis is baimes ir saves guadimas: - jei apie tai nekalbesim tai gal but tai ir neyvyks