Vedų psichologija apie moters savigarbą
Kai moteris pasiekė tiek, kad ji yra laiminga bendraudama su draugais, su artimaisiais, kai ji yra patenkinta savimi, kai jos santykiai su artimaisiais ir giminėmis yra šilti ir artimi; kai ji visa tai jau turi, tuomet ateina laikas kitam etapui – ji gali lengvai bendrauti ir pažindintis su vyrais. Lengvai bendrauti – tai reiškia, kiek dėmesio ji begautų iš vyrų, ji nesijaučia nei jiems skolinga, nei kaip nors įsipareigojusi. Tai jau aukštasis pilotažas. Iš esmės moteris niekuomet nieko neskolinga vyrui išskyrus malonią šypseną ir dėkingumo žodžius. Moteris neskolinga nė vienam vyrui, net jei jis visus metus ją vedasi pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti, dovanoja vertingas dovanas ir sako tokius malonius žodžius, kurių ji dar niekada nėra girdėjusi. Net ir tuo atveju ji jam nieko kito neprivalo duoti, tik šypseną ir keletą padėkos žodžių. Beje, vyrui dėkoti asmeniškai taip pat nevertėtų. Netinka tokios padėkos kaip: ,,Jūs labai gerai padarėte...“, ,,Tu taip nuostabiai...“ ir pan. ,,Tu“ nereikia sakyti, tiesiog užtenka ištarti: ,,Buvo nuostabus vakaras“... Vyrams labiau vertingas dėkingumas neutralioje formoje, nes tokie žodžiai nesugriauna jų vyriškumo, neišpučia jų savimeilės. Galima tiesiog pasakyti: ,,Tai buvo puikus filmas“, vietoje: ,,Koks tu nuostabus, į tokį gerą filmą nusivedei“. Vyras įtaria, kad tai jis nusipelnė, kad į tokį gerą filmą nusivedė, bet nesusireikšmina asmeniškai. Ir taip jam vis mažiau ima atrodyti, kad moteris jam skolinga. Moteris neturi niekaip įsipareigoti, ar jaustis skolinga, ji neturi rodyti, kad dabar jau yra priklausoma nuo jai dėmesį parodžiusio vyro. Ji turi neprarasti savo pilnavertiškumo ir savigarbos, nes šitie dalykai nepriklauso nuo vyro (vyrų) dėmesio ar dovanų. Bet taip pat ji neturi likti arogantiškai nedėkinga vartotoja, nes tuomet prarastų santykį. Jei ji labai stipriai asmeniškai girs vyrą, tai vyras greičiausiai kad išpuiks ir taps itin egoistišku. Bet jei moteris parodo vyrui, kad ji vertina jo palankumo ženklus, kartu duodama suprasti, kad ir toliau jam yra kur stengtis, - tuomet vyras iš tiesų įkvepiamas stengtis ir tobulėti. Todėl komplimentus vyrams reikia sakyti netiesiogiai (,,aš gerai pailsėjau...“ ir pan.). Negalima nė karto ištarti žodžio ,,tu“... Tai atvirkščiai nei moterims, moterims reikia sakyti ameninius komplimentus. Kuo daugiau buvo tokio merginimo iš vyrų pusės ir kuo lengviau moteris išsiskirdavo su vyrais, kurie dėl jos sugaišo daug laiko ir daug pinigų, žodžių, dėmesio, tuo geresnė bus jos nuomonė apie save ir savivertė. Tuo moteris tampa pilnavertiškesnė, neišalkusi vyrų dėmesio ženklų ir neatiduodanti visos savęs už bilietus į kiną. Moters prigimtis turi dievišką kilmę nuo pat vaikystės. Kiek moteris sugeba tai išsaugoti, tiek ji laiminga ir sėkminga tampa. Kai kurioms gali atrodyti, kad jau viskas prarasta, nieko neliko iš jos dieviškos prigimties. Reikia gydyti šitą paranoją! Reikia leisti kitiems žmonėms (ypač vyrams) elgtis su jumis kaip su deive, sakyti jums komplimentus ir priimti visą rodomą dėmesį, ne kaip išmaldą, o kaip privalomą jums gauti dalyką. Vyrams pats tiesiausias kelias į dvasinį augimą – pastangos moteriai suteikti laimės, ja nesavanaudiškai rūpintis, rodyti dėmesį nieko už tai nesitikint. Vyrai dabar paklaustų, o kokia tada prasmė asistuoti moteriai ir siekti jos dėmesio? O prasmė tame, kad mergindamas moterį nesitikint jokios sau naudos, - išlavina vyro įžvalgumą ir gebėjimą pasirinkti pačią jam tinkamiausią partnerę, kad laimingai nugyventų su ja visą gyvenimą. Tai pasiaukojimo dėsnis taip veikia.
Nesavanaudiškas vyro dėmesys moteriai, tik tada nesavanaudiškas, kai jis negalvoja, kad liko durniaus vietoje, kad juo pasinaudojo, kad merginai reikėjo tik jo pinigų ir pan... Nesavanaudiškai asistuojantis vyras neturi tokių ir panašių nuoskaudų ir įsižeidimų. Jo nekamuoja emociniai priepuoliai ir jis vis labiau artėja prie laimingos santuokos. Todėl toks vyras nelieka durniaus vietoje. Moterys, prašau, negailėkite vyrų. Vyras, kuris asistavo dešimčiai moterų, o jos po to sėkmingai ištekėjo ištekėjo už kitų, - nėra lochas, ar skudurėlis po kojomis. Toks vyras tapo pačiu nesavanaudiškiausiu Dievo sukurtu vyru pasaulyje. Ir rezultate tai bus pats laimingiausias vyras, nes kai jis susituoks, galės mylėti visiškai laisvai ir nesavanaudiškai, kas jo žmoną taip pat padarys laiminga. O tai pati laimingiausia meilės rūšis – kai gali duoti, nesitikėdamas nieko gauti. Tokie vyrai nesistengia perdaryti savo žmonų, nesijaudina dėl jos nuotaikų, nes nelaukia iš žmonos tik teigiamų pojūčių ir malonumų.
P.S. Merginimas ir asistavimas nereiškia seksualinių santykių.
Praktiškai visi, kuriuos pažįstu, kalnų neuždirba, gyvena paprastai ir ką? Ženijasi, tuokiasi, kuria šeimas - viską daro savom jėgom, turimais finansais ir niekas per daug nedejuoja - visi, daugiau mažiau, laimingai gyvena sau. Taip, kad čia jeigu vyrai, ale, dejuoja, kad neuždirba daug ir dėl to jiems vaidenasi, kad moterys pasikėlusios - čia vaikinų problema, o ne merginų. 
