Tema: Labai gilia prasmę turinti tema liečianti tiek vaikinus ir merginas.
Sveiki ieskok.lt portalo nariai, noreciau su jumis pasidalinti savo gyvenimiska istorija kuri yra man labai reiksminga ir labai ja sureiksminu, rasau si pranesima jau antra karta ir jau be leituvisku raidziu, nes pirmam parasyti grazioj formoj uztrukau apie valanda laiko. Taigi tikiuosi suprasit ka rasau, ir dar vienas prasymas, noreciau kad sioje diskusijoje nuomone reikstu abieju lyciu atstovai, man labai idomi jusu nuomone.
Esu 20-ies metu vaikinukas, zavus, mielas simpatiskas, renkuosi moteriska kompanija ir daznai megstu buti ju demesio centre, esu fiziskai stiprus,norejau net i prancuzijos legiona stoti ir figura nera jau tokia bloga 
. Labai sureiksminu gyvenima su sportu. Bet wa dbr trauma gydausi :S Esme tame kad as cia ne girtis atejau.. O papasakosiu apie mano paskutiniuosius santykius.Kas keisciausia merginu esu turejes ne viena, gerai paskaiciavus netoli trecios desimties, ir tikrai esu patyres gyvenime butent siuo atveju, kaip kalbame apie bendravima ir jausmus. Noreciau visiem pasiulyt( neisileisti bet ko i savo sirdi, nes iseidamas gali palikti daug purvo) :s
Taigi susipazinau su mergina beveik pries metus, vairavimo teorijos pamokelese, pasirodo si buvo is mano vidurines mokyklos. Taigi bendravome kol mokemes, veliau teko isvaziuoti svetur. Kuri laika nebendravau, bet kazkaip save paskatinau ir susiradau ja per mum gerai zinoma facebook'a. Rimciau bendrauti neplanavau, nes tuo metu bendravau su kita mergaite. Bet netycia ivyko taip kad dar bebudamas svetur jau pradejau su ja flirtuoti, kalbeti pikantiskomis temomis ir panasiai... Su ta mintim jog kai grysiu reikes su ja susitikt, Na ka gryzau lietuvelen, pasiuliau mergaitei susitikti. Susitikome- jos akyse buvo matyt dar susizavejimas manimi nuo praeito karto kai susipazinome, paligau jai ispudy, labai noriai bendravo. Net paklausus tam tikru klausimu pati ragino liaudiskai tariamais namiokais ja kibinti:P,
Bet as meginau islikti salto proto . Kaip apmaudu, nepavyko... ir manau tikriausiai isimylejau, pradejome bendrauti rimciau negu draugai. Praejus 2iems nepilniems menesiams rimtesnes draugystes, mano gimtadienio nakty, gavau jos nekaltybe, bet tai nebuvo jos dovana, man 
taip jau gavosi, ji del to krimtosi kuri laika, minejo jog dabar yra sugadinta ir gailisi, Bet ji pati rode inteansyva, siuo atveju ir buvo blaiva. Taigi po nepilnos savaites kaip susitikome pas ja, ji man norejo kazka pasakyt, bet nedryso as ja spustelejau kad pasakytu ir spejau jos galima atsakyma-ar tu nenori but drauge? Taip, toks buvo jos atsakymas , minejo jog atsalo jos jausmai man, nebejaucia nieko, paklausiau dar karta- gal glaima pradet wiska is naujo? jos atsakymas buvo, manau jausmai nesugrys. Todel ji man pasiule bendrauti kaip draugai, ir neziuret i ja kreivai, bet rimtas save gerbiantis bahuras, nemanau kad taip galetu.. Ir kaip minejau santykiuose tikrai turiu patirties, bet dar ir dabar jau po 2u savaiciu issiskyrimo dar wis ja susapnuoju ir jauciu jos saldzias lupas.. Neberasome wienas kitam, totali ignoracija.. as net pikta sms issiunciau paskutine diena.. Bet vis tiek noretusi kad viskas butu kaip anksciau.. bet nezinau ar del kazko cia stengtis verta.. Nes kuo labiau vaikaisi merginas tuo labiau jos nuo taves bega. Taigi po jos jauciuosi kazkuria prasme nepilnavertis, galvojau pradzioj nepatenkinau mergaites pirma syk normalei, nu bet ka ten patenkint gali kai buna pirmas kartas kancia o ne malonumas. Ir aplamai jauciuosi nusivyles savimi, nezinau kas nutiko ne taip kad wiskas taip baigesi, tik zinau viena, jog paskutines dienos pries issiskyrima buvo tokios jog ji buvo baliuje drauges ir po jos baliaus,viskas apsiverte aukstyn kojom. Ka tureciau daryt toliau? Labai laukiu jusu klausymu, issakymu, nuomoniu
