Jūs esate neprisijungęs. Prašome prisijungti arba registruotis.
Diskusijų forumas → Bendravimo Ypatumai → Ar įmanoma ilgai tęsti šeimyninį gyvenimą su geru, bet nemylimu žmogum
Puslapiai Ankstesnis 1 … 4 5 6 7 Sekantis
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
tokia moteri kuri jusu nemyli bet su jumis gyvena reikia ismesti pro langa
tokia moteri kuri jusu nemyli bet su jumis gyvena reikia ismesti pro langa
Manau, gerb. Konstantinai, kad Jūs išmestumėte pro langą tą moterį, kuri Jus myli. Nes jei ji Jus mylėtų, tai darytų viską, kad Jūs taptumėte tobulesniu žmogumi: nebūtų abejinga Jūsų elgesiui, darbui, Jūsų požiūriui į šeimą, į vaikus - ji švelniai, bet užtikrintai Jus spaustų tobulėti ir niekada neliktų abejinga Jūsų klaidoms - aplinkinių akyse Jus palaikytų, aišku, tačiau likus dviems teko išgyventi daug tiesos akimirkų. Nes mylinti moteris visų pirma jaučiasi už Jus atsakinga ir jai ne tas pats, kaip Jūs gyvensite po 10 metų. Ji neleidžia Jums miegoti ant iliuzinių laurų.
Gi, jei moteris vyro nemyli, jai visiškai vienodai, laimingas jis ar ne, skauda jam ar ne, klysta jis ar ne, gal supykęs nutraukinėja su visais ryšius, gal jo sveikata ir darbas eina velniop. Abejinga moteris žiūrės tik naudos SAU ir todėl ji jokiais būdais nekels tiesos į paviršių - kaip lėlytė linkčios galva ir maloniai šypsosis, nes jai dėl JŪSŲ širdies neskaudės. Ir taip gyvensite gražiai ir laimingai, skendėdamas iliuzijoje, kad moteris Jus myli, nors ji tik nekels bangų, o paskui gražiai nuplauks nuo Jūsų tolyn, meiliai pasakiusi - ačiū, buvo malonu 
Žinoma, neatmetu galimybės, kad mes su Jumis visiškai skirtingai suprantame žodį meilė
Ananda
tu cia graziai viska surasei bet vyrai irgi nera tokie kvaili ir vyrai puikiai atskiria is moters elgesio kada ji myli vyra o kada ne. tai matosi is daugybes kasdienisku situaciju vyro ir moters gyvenime. geros moters is namu niekas neismes)
Konstantinai,
nejaugi nepapiktintų moters elgesys, kai ji sakytų Tiesą? Yra auksinė taisyklė - jei pasakai žmogui tiesą, tai jis nežmoniškai įsižeidžia. Pvz., pasakyk kvailiui (negražiam, šykščiam, tingiam), kad jis kvailys (negražus, šykštus, tinginys) - nuoširdžiai įsižeis ir supyks, nes jis NE TOKS ir kaip išvis kažkas drįso taip pagalvoti. Gi toks pareiškimas protingam (gražiam, dosniam, darbščiam) sukels tik šypseną ir nekreips į tai dėmesio (nors kaip bebūtų keista, jis gal net ir nėra įsitikinęs, kad toks yra).
Normalu, kad visi norime, kad bent šeimoje apsieitume be tų tiesų... Bet iš kitos pusės - tik šeimoje ir slypi ta tiesa... Ar taip suksi, ar kitaip - Konstantinas vis tiek norės ką nors išmesti pro langą
Ananda
viskas priklauso nuo to kokius zodzius parinksi sakydama tiesa. galima viska pasakyti grubiau o galima daug maloniau pasakyti
o visgi, Konstantinai, pasakyk TIESA - ar tikrai lauksi moters, kuria mylesi??? na, jei ne ant amziu amzinuju, tai bent kol vaikai uzaugs? tikrai nebusi tas, kuris gyvena su moterim nes taip patogu del sveikatos ar pan.
ir jeigu su to ki agyvensi, ar nebus baisu, kad ismes pro langa?
o visgi, Konstantinai, pasakyk TIESA - ar tikrai lauksi moters, kuria mylesi??? na, jei ne ant amziu amzinuju, tai bent kol vaikai uzaugs? tikrai nebusi tas, kuris gyvena su moterim nes taip patogu del sveikatos ar pan.
ir jeigu su to ki agyvensi, ar nebus baisu, kad ismes pro langa?
as lauksiu moters?) is kur as jos lauksiu? kol pareis is darbo? ar dar is kazkur?) mano toks gyvenimo budas kad labiau moteriai teks mane laukti)
Ananda parašė:o visgi, Konstantinai, pasakyk TIESA - ar tikrai lauksi moters, kuria mylesi??? na, jei ne ant amziu amzinuju, tai bent kol vaikai uzaugs? tikrai nebusi tas, kuris gyvena su moterim nes taip patogu del sveikatos ar pan.
ir jeigu su to ki agyvensi, ar nebus baisu, kad ismes pro langa?as lauksiu moters?) is kur as jos lauksiu? kol pareis is darbo? ar dar is kazkur?) mano toks gyvenimo budas kad labiau moteriai teks mane laukti)
neissisukinek - klausimas buvo, ar lauksi tos moters kuria mylesi, ar gyvensi su ta, su kuria patogu?
jau geriau palauksiu) nes ne labai matau kokius patogumus man gali suteikti nemylima moteris) nesu labai jau reiklus patogumams) man daug savrbiau asmenine laisve nei patogumai
Если достаточно средств нынешние литовки, будут жить с кем угодно, и солгут, что любят, главное, чтобы была возможность жить с кем угодно в свое удовольствие и это гарантирует денежные средства их избранника.
Sveiki,
Nepatingėjau ir viską perskaičiau nuo A iki Z...
Dabar turiu klausimą, ir norėčiau atsakymo iš gyvenimo mačiusių žmonių.
Aš poroje nuo mokyklos, niekada nebuvau neištikimas, taip pat manau ir ji. Bet prabėgus beveik 10 metų viskas sugriuvo. Santuokoje mes 3 metai, yra mažylis.
Problema kaip ir pas visus:baigėsi aistra, nėra mylėjimosi, bendrų interesų taip pat... Na yra, bet jie labai menki, kada galėtų įtakoti stipriai gyvenimą.
Ji labai pakrypo į asmeninį tobulėjimą, dvasingumą, sveiką gyvenseną (absoliuti žaliavalgystė), atitolom, nebėra apie ką pasikalbėti neveliant aukštesnių jėgų į žemiškus reikalus ir t.t. Aš bandžiau tapti žaliavalgiu ir domėtis taip pat tuo tobulėjimu, bet nepajėgiau... Atsistačiau, arba pagal ja nukritau žemyn dvasiniam lygmeny..
Bet nesuprantu vieno dalyko, niekaip.... Mes niekada, NIEKADA.. nesipykome ir nesipykstame, kaip brolis ir sesuo. Gyvename jau atskirai, sūnumi rūpinamės bendrai, bet gyventi kartu sudėtinga dėl tokio požiūrio skirtumo į visą mus supantį pasaulį. Kodėl tada man taip skauda? Kodėl negaliu paleisti, prisiminimai gražūs taško į šipulius, bet suprantu, kad kai nuvažiuoju pas ja su vaiku, laimingas taip pat negaliu būti ir jai kaip ir nepatogu... Tiesiog atitrūkom per toli. Matau aplinkuje daug gražių ir protingų merginų, man tikrai dėmesio netrūksta. Galėčiau eiti "na ura" į visas puses, bet nenoriu, negaliu!!! Visada visas problemas išsprendžiam buityje dar joms neatsiradus. Taip jau išauklėtas viskas ant stalo, patinka ar nepatinka....
Tai va atskirai nuo Gegužės, bet ir su ja negaliu būti ir be jos.. Kas per nesąmonė??? Esu apsišvietęs, kultūringas žmogus, gerbiantis ne tik žmogų bet apskritai gamtą, bet su savimi šitos problemos išspręsti negaliu. Va labai įdomu ar tiesiog reikia laiko, ar reikia laukti....
Nes popierių tvarkyti nesiryžtame.. ar yra teke kam nors taip?
Taip aš aistringas žmogus, norisi ir to mylėjimosi ir viso ko, bet... Nu kaip kryžius koks... Pažliumbi, pasikeiki dar kokių nesamonių, bet ir kaip besikalbėtume, o tai darome dažnai vaistų nėra-nematau...
Draugai-Tėvai visada užstos savo vaikus-draugus ir jokio objektyvumo. Todėl tikiuosi Jūsų patarimo, kaip Jums visa šita situacija atrodo...
Ačiū
Situacija kebli, bet žinoma ir artima, pats visa tai pergyvenau, man 54, tai gal verta paklausyt... manau , kad nebuvot skirti vienas kitam, aš irgi po daugelio metų po tokios pat istorijos suradau sau mylimą ir artimą žmogutį, tai tik mano nuomonė...
Ačiū už Jūsų nuomonę.
Manau kad imanoma
Domicelijau, sveikinu istojus i kluba!
Sveiki,
Nepatingėjau ir viską perskaičiau nuo A iki Z...
Dabar turiu klausimą, ir norėčiau atsakymo iš gyvenimo mačiusių žmonių.
Aš poroje nuo mokyklos, niekada nebuvau neištikimas, taip pat manau ir ji. Bet prabėgus beveik 10 metų viskas sugriuvo. Santuokoje mes 3 metai, yra mažylis.
Problema kaip ir pas visus:baigėsi aistra, nėra mylėjimosi, bendrų interesų taip pat... Na yra, bet jie labai menki, kada galėtų įtakoti stipriai gyvenimą.
Ji labai pakrypo į asmeninį tobulėjimą, dvasingumą, sveiką gyvenseną (absoliuti žaliavalgystė), atitolom, nebėra apie ką pasikalbėti neveliant aukštesnių jėgų į žemiškus reikalus ir t.t. Aš bandžiau tapti žaliavalgiu ir domėtis taip pat tuo tobulėjimu, bet nepajėgiau... Atsistačiau, arba pagal ja nukritau žemyn dvasiniam lygmeny..
Bet nesuprantu vieno dalyko, niekaip.... Mes niekada, NIEKADA.. nesipykome ir nesipykstame, kaip brolis ir sesuo. Gyvename jau atskirai, sūnumi rūpinamės bendrai, bet gyventi kartu sudėtinga dėl tokio požiūrio skirtumo į visą mus supantį pasaulį. Kodėl tada man taip skauda? Kodėl negaliu paleisti, prisiminimai gražūs taško į šipulius, bet suprantu, kad kai nuvažiuoju pas ja su vaiku, laimingas taip pat negaliu būti ir jai kaip ir nepatogu... Tiesiog atitrūkom per toli. Matau aplinkuje daug gražių ir protingų merginų, man tikrai dėmesio netrūksta. Galėčiau eiti "na ura" į visas puses, bet nenoriu, negaliu!!! Visada visas problemas išsprendžiam buityje dar joms neatsiradus. Taip jau išauklėtas viskas ant stalo, patinka ar nepatinka....
Tai va atskirai nuo Gegužės, bet ir su ja negaliu būti ir be jos.. Kas per nesąmonė??? Esu apsišvietęs, kultūringas žmogus, gerbiantis ne tik žmogų bet apskritai gamtą, bet su savimi šitos problemos išspręsti negaliu. Va labai įdomu ar tiesiog reikia laiko, ar reikia laukti....
Nes popierių tvarkyti nesiryžtame.. ar yra teke kam nors taip?
Taip aš aistringas žmogus, norisi ir to mylėjimosi ir viso ko, bet... Nu kaip kryžius koks... Pažliumbi, pasikeiki dar kokių nesamonių, bet ir kaip besikalbėtume, o tai darome dažnai vaistų nėra-nematau...
Sveikinu,pradejus gyvenimo mokykla!
Lyg patarimo klausiat,bet patarejai cia tikrai nereikalingi. Is to ka rasot,aisku,kad esat mastantis zmogus. O, kas matosi man is salies,tai galeciau pasakyti tik tiek. Jei jus abu(turiu galvoje tiek tamsta,tiek jusu zmona) busite apsisprende issaugoti seima ne del vaiko o del besalygiskos meiles jusu seimoje,tai tikrai rasite iseiti,kaip tai pasiekti. Nes daugeja TO APIE KA GALVOJATE IR KALBATE PASTOVIAI.
Siulyciau uzsidavineti sau nepatogius klausimus ir saziningai i juos atsakyti. Tuomet jus atrasite kelia,kuriuo keliaudami kartu galesite jausti santykiu pilnatve. Leisite sau ir savo antrai pusei buti savimi, pats busite laimingas, nes aiskiai suvoksite del ko gyvenate.
Linkiu jums kantrybes ir istvermes siame isbandyme,nes issiskirti yra labai lengva,o tai,ka dabar isgyvenat yra priesaikos sau "...ir dziaugsme,ir VARGE buti kartu..." laikymasis.
tokia moteri kuri jusu nemyli bet su jumis gyvena reikia ismesti pro langa
tokia moteris,kuri jusu neisimyli gyvendama su jumis yra arba buka ,arba savanaude. Klausimas jums,o kodel jus su ja gyvent pradejot?
Domicelijus parašė:Sveiki,
Nepatingėjau ir viską perskaičiau nuo A iki Z...
Dabar turiu klausimą, ir norėčiau atsakymo iš gyvenimo mačiusių žmonių.
Aš poroje nuo mokyklos, niekada nebuvau neištikimas, taip pat manau ir ji. Bet prabėgus beveik 10 metų viskas sugriuvo. Santuokoje mes 3 metai, yra mažylis.
Problema kaip ir pas visus:baigėsi aistra, nėra mylėjimosi, bendrų interesų taip pat... Na yra, bet jie labai menki, kada galėtų įtakoti stipriai gyvenimą.
Ji labai pakrypo į asmeninį tobulėjimą, dvasingumą, sveiką gyvenseną (absoliuti žaliavalgystė), atitolom, nebėra apie ką pasikalbėti neveliant aukštesnių jėgų į žemiškus reikalus ir t.t. Aš bandžiau tapti žaliavalgiu ir domėtis taip pat tuo tobulėjimu, bet nepajėgiau... Atsistačiau, arba pagal ja nukritau žemyn dvasiniam lygmeny..
Bet nesuprantu vieno dalyko, niekaip.... Mes niekada, NIEKADA.. nesipykome ir nesipykstame, kaip brolis ir sesuo. Gyvename jau atskirai, sūnumi rūpinamės bendrai, bet gyventi kartu sudėtinga dėl tokio požiūrio skirtumo į visą mus supantį pasaulį. Kodėl tada man taip skauda? Kodėl negaliu paleisti, prisiminimai gražūs taško į šipulius, bet suprantu, kad kai nuvažiuoju pas ja su vaiku, laimingas taip pat negaliu būti ir jai kaip ir nepatogu... Tiesiog atitrūkom per toli. Matau aplinkuje daug gražių ir protingų merginų, man tikrai dėmesio netrūksta. Galėčiau eiti "na ura" į visas puses, bet nenoriu, negaliu!!! Visada visas problemas išsprendžiam buityje dar joms neatsiradus. Taip jau išauklėtas viskas ant stalo, patinka ar nepatinka....
Tai va atskirai nuo Gegužės, bet ir su ja negaliu būti ir be jos.. Kas per nesąmonė??? Esu apsišvietęs, kultūringas žmogus, gerbiantis ne tik žmogų bet apskritai gamtą, bet su savimi šitos problemos išspręsti negaliu. Va labai įdomu ar tiesiog reikia laiko, ar reikia laukti....
Nes popierių tvarkyti nesiryžtame.. ar yra teke kam nors taip?
Taip aš aistringas žmogus, norisi ir to mylėjimosi ir viso ko, bet... Nu kaip kryžius koks... Pažliumbi, pasikeiki dar kokių nesamonių, bet ir kaip besikalbėtume, o tai darome dažnai vaistų nėra-nematau...
Sveikinu,pradejus gyvenimo mokykla!
Lyg patarimo klausiat,bet patarejai cia tikrai nereikalingi. Is to ka rasot,aisku,kad esat mastantis zmogus. O, kas matosi man is salies,tai galeciau pasakyti tik tiek. Jei jus abu(turiu galvoje tiek tamsta,tiek jusu zmona) busite apsisprende issaugoti seima ne del vaiko o del besalygiskos meiles jusu seimoje,tai tikrai rasite iseiti,kaip tai pasiekti. Nes daugeja TO APIE KA GALVOJATE IR KALBATE PASTOVIAI.
Siulyciau uzsidavineti sau nepatogius klausimus ir saziningai i juos atsakyti. Tuomet jus atrasite kelia,kuriuo keliaudami kartu galesite jausti santykiu pilnatve. Leisite sau ir savo antrai pusei buti savimi, pats busite laimingas, nes aiskiai suvoksite del ko gyvenate.
Linkiu jums kantrybes ir istvermes siame isbandyme,nes issiskirti yra labai lengva,o tai,ka dabar isgyvenat yra priesaikos sau "...ir dziaugsme,ir VARGE buti kartu..." laikymasis.
Tai va va.. Aš irgi taip masčiau, todėl ir yra tikslas gyventi atskirai ir tada pamatyti ar visgi mums reikia vienas kito ar ne?? kolkas panašu, kad ne. Bent jau jai... Nes kaip pati teigia, tai dabar jaučiasi laisviau ir ale laimingiau. Apie save ką galiu pasakyti šituo klausimu. Tai kaip kada. Kai prisiminimai aplanko, tai čiut ne viską spjauti ir važiuoti vėl kalbėtis, bet kai prisiminimai nekankina, tada gal gerai pradėti naują gyvenimą. nes kai pagalvoji tai... 
Nu per tą chemiją mes tiesiog nematėm kokie mes skirtingi ir kaip stengėmės vienas dėl kito ir kaip pritempinėjom vienas prie kito. Ir iš esmės nebuvome savimi. Klausimas esminis ar dar norime pritempinėti toliau.
Šiaip net įdomumo dėlei net buvau numerologija išnagrinėjęs po polna programa. Na žodžiu, normaliai nusipirkau porą knygų ir davaj žiūrėti
Tai rezultatas mane pritrenkė. Nes atceit, pagal sielą, charakterį ir dar žino ką, mes kaip dvyniai. Nors ji Vandenis as Dvynys. Na panašumas, bet energijos lygmenyje mes taip pat vienodi ir tai mus griauna ir atceit sugriaus. Nes poroje, kad viskas būtų gerai privalomas skirtumas tarp žmogaus energijos, na kaip magnetas. Du ++ ar -- atstumia, o va +- traukia, vyksta mainai ir t.t.. Tai reiškia, kad kai mes vienodi, tiesiog pavargstame vienas nuo kito, todėl per atstumą visada labai gerai, o kartu ilgiau pabuvę norisi atsitraukti pailsėti.
Kaip ten bebūtų atrodo absurdišką, bet kai jau blogai kabiniesi prie visko ir ieško visokių minčių ir idėjų. Aišku čia ne kelias ir ne sprendimas, tačiau labai įdomu sužinotas žinias perleisti kaip gyvenome ir kaip ėjosi santykiai ir dabar palyginti Čia tik šiaip pasidalinau jei dar kas domisi
Puslapiai Ankstesnis 1 … 4 5 6 7 Sekantis
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Diskusijų forumas → Bendravimo Ypatumai → Ar įmanoma ilgai tęsti šeimyninį gyvenimą su geru, bet nemylimu žmogum