OLA, gali irodyt, besąlygiškai , kad rojus ir pragaras egzistuoja (butent irodyt)? Jeigu negali, tada nešnekėk apie juos apskritai. Neegzistuoja, kol neirodyta priešingai. Beje, dėl eutanazijos purtymosi, kad gydytojai to vengia, apie giminaičius norinčius turto ir panasiai. Viskas ka surasete yra absoliutus briedas. Vardinu. 1: serganciajam paskutine vėžio stadija (pvz kaulu), yra visiskai dzin visokie išvedžiojimai apie dievą, roju ir t.t. Jis nori galų gale mirt (kelio i isgyjima nera, jokios tikimybes pasveikt, ar pagerint būsena, numalšinti skausmus). Tai jo sprendimas. Tad klausimas tau, who the **** are you, to decide otherwise? Tu nesi jo kailyje, tau neduota žodžio teise, kaip ir veto teise. Tu tiesiog būdama eiline arogantiška būtybe, nusprendei, už ji, kad jam geriau kankintis, negu išeit anapilin oriai. 2: Dėl turto giminaičiams. Jeigu mirštantysis nenori palikt turto savo giminėms, jis sėkmingai gali palikt turtą bet kam, kam jis pageidauja. Testamentas vadinasi toks dalykas. Nuo to, kad jis mirs kankynese ir skausme, jo testamentas nepasikeis, turtas nei sumažės nei išaugs, tad tavo ta punktą tiesiog isbraukiam, kaip netinkama argumentacija. 3: o jeigu ligonis pats nenori, kad su juo butu cackinamasi? Nu vat nenori, nepriklausomai nuo tavo sapalioniu ir nusišnekėjimu? Nu išdrįsk padaryt prielaida savo egoistineje bei arogantiskoje galvoje, kad jis nenori tiesiog ir tiek. Kodel tada jam negalima pasinaudot teise išeit is gyvenimo oriai? Objektyvia, argumentuota priežastį ivardink (tik be religijos ir giminaičiu, abu šie argumentai jau paneigti, kaip netinkami). Slabo?