Jūs esate neprisijungęs. Prašome prisijungti arba registruotis.
Diskusijų forumas → Įvairūs → Eutanazija- uz ar pries ?
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Kaip manot, ar turi teise paskutine stadijoje sergantieji onkologinemis ar kitomis nepagydomomis ziaurias kancias sukelianciomis ligomis, pasirinkti ne ilgesne kancia siame pasaulyje, o su gydytoju pagalba gauti legalia ankstesne, oresne mirti? Ar galetu Lietuvoje buti iteisinta eutanazija?..
Galėtų ir turėtų būti įteisinta, žmogus pats sprendžia kas jo gyvenime jam svarbiausia ir ką jis nori su juo daryti. Viena sąlyga turėtų aišku būti, kad žmogus nesirgtų silpnaprotyste, t.y. kad racionaliai priimtų sprendimą..
taip, visiska tiesa. Zengciau dar toliau... Ne vienas nezinom kaip mums pasisuks gyvenimas... Bet jeigu gyvenimas kada bus toks negailestingas, kad viskas kas mums beliks gyvenime, tai- egzistencija, bus tik gulejimas ant patalo, gyvybes palaikymas aparatais, slangelemis ir begalinis vargas artimiesiems... Pati tokia nasta artimiesiems buti nenoreciau, ir jei man kada taip nutiktu, iskart noreciau eltanazijos... Noret nedraudziama, taciau kai zmogus tampa darzove, daznai nekalba, i jo norus niekas neatsizvelgia... Bet butu gerai, kad zmogui esant samoningam butu galimybe rinktis, jeigu ka, kaip koks draudimas kad kazkur uzsifiksuotu...
Už tai, kad žmogui pačiam leistų pasirinkt, kaip jis nori iš čia išeit...
Už, kad ir kaip tai skausminga būtų artimiesiems, bet vistiek visiems anksčiau ar vėliau ateina laikas ir reikia suprasti kad ligoniui taip bus geriau, žinoma jeigu jis pats to nori.
Beabejo UŽ... Ir tas žmogus nebūtinai turi būti ligonis.
Berots jau buvo panasi tema.
Pries nes eutanazijos iteisinimas tai toligu iteisinti ir pateisinti aplaidu ir neatsakinga gydima bei giminaiciu, artimuju egoizma, bei nenora rupintis, ir branginti gyvybes.
Berots jau buvo panasi tema.
Pries nes eutanazijos iteisinimas tai toligu iteisinti ir pateisinti aplaidu ir neatsakinga gydima bei giminaiciu, artimuju egoizma, bei nenora rupintis, ir branginti gyvybes.
O paciento norai nesvarbus? Jeigu pvz as netekau rankų ir kojų. Nenoriu toks gyvent, nenoriu but našta artimiesiems, nenoriu but stumdomas vežimėlyje. Kaip tada?
as pries aktyvia eutanazija, tai yra kai suleidziama mirtina injekcija ar pan... bet pagal mane imanomas variantas galetu buti pasyvioji eutanazija pvz atsisakius gydymo, nebeduodant vaistu, atjungus nuo gyvybes palaikymo prietaisu... pvz jei tas gydymas pratesia zmogaus gyvenima kokiam menesiui, ar to reikia? ar verta aukot pinigus? gal verciau tas lesas skirti ligoniams, kurie turi vilties isgyti, pasveikti?
OLA parašė:Berots jau buvo panasi tema.
Pries nes eutanazijos iteisinimas tai toligu iteisinti ir pateisinti aplaidu ir neatsakinga gydima bei giminaiciu, artimuju egoizma, bei nenora rupintis, ir branginti gyvybes.O paciento norai nesvarbus? Jeigu pvz as netekau rankų ir kojų. Nenoriu toks gyvent, nenoriu but našta artimiesiems, nenoriu but stumdomas vežimėlyje. Kaip tada?
Tai nenorai o serganciojo laikinas pamisimas. Kartais taip buna, kai del silpnos sveikatos, isgyvento didelio streso ar nezmonisko skausmo zmones praranda sveika poziuri i aplinka, jiems atrodo, kad jie yra nasta, ju bedos yra pacios didziausios, mirtis vos ne vienintele iseitis, jie suserga depresija jai laiku neisikisa gydytojai, artimieji tai perauga i sunkias psichines ligas ir baigesi savizudybem.
Galuniu praradimas tai nera gyvenimo pabaiga. Pasaulinei praktikoj yra daug zmoniu kurie neturi ranku, koju arba visai nevaldo savo kuno bet pilnai save realizuoja, kuria seimas ir net sulaukia palikuoniu jie yra ikvepimo saltinis kitiems, kad nieko neimanomo nera.
Už. Esant galimybei, pats atlikčiau 'eutanaziją' tokiam 'gydytojui', kuris trukdytų man mirti ir bandytų palikti mane kentėti siaubingas kančias, pats jų nekentėdamas, jei mano pasirinkimas būtų mirti. Tai reikštų, kad jis psichiškai nesveikas sadistinio pobūdžio psichikos žmogus, su 'užuojauta' vaikštantis tarp pragaro kančias patiriančių žmonių ir 'besirūpinantis', kad jie gyventų kuo ilgiau. Sveiko proto žmogus supranta, kad nieko gero, jei kitas kenčia žiaurias kančias, ir nieko gero 'rūpintis', kad jis gyventų kuo ilgiau, nes kuo ilgiau jis gyvens, tuo ilgiau jis bus priverstas kęsti baisius skausmus ir gyvenimą pragare. Ir kad reikia kuo greičiausiai baigti jo kančias jį nužudant ar duodant jam pačiam nusižudyti (susileidžiant mirtiną 'vaistų' dozę). Žinant, kad visas tas kentėjimas vistiek veda ne į pasveikimą, o į mirtį.
Ir už, ir prieš. Už - dėl jau išvardintų dalykų, tačiau iškart ir kertasi viskas. Kodėl tiek primityvumo atsirado? Kančia-malonumas, kaip geras jausmas ir blogas jausmas..visi yra patiriami gyvenime. Tai jei jau sergi, nepakyli iš lovos, tai vis tiek yra tavo gyvenimo dalis. Psichiškai sveikas žmogus niekada nenorės mirti, nes 'gyventi' užprogramuota jo galvoje. O kai atsiduri lovoj, gali pradėti kliedėti, kaip kažkas jau minėjo, užpuola depresija.
Tai aš galvoju, jog kiekvienas turim iškęsti savo gyvenimą iki galo. Su viskuo, kas nutinka.
Ne apie depresija visiskai kalbant, o apie kiekviena minute siame pasaulyje kuri tampa kancia... Aisku, kam tai yra bet kokia kaina- gyvenimo dalis, lai gyvena ir tai isgyvena... Jei kasnors nori buti kitam nasta, netgi jeigu zinant kad situacija i geresne niekada nebepasikeis, nesnekam apie tuos... Bet pvz noreciau tureti teise budama blaivaus proto kazkur iamzinti: jei kasnors su manimi atsitiktu tokio kas nebeleis daugiau perspektyvoje pakilti nuo patalo, ar susirgsiu tokia letine liga, kuri kiekviena mano gyvenimo minute vers kancia ir kur kova su liga tolygi kovai su vejo malunais, noreciau oriai iseiti is sio gyvenimo pakelta galva... Juk vistiek iseisim visi, kaip ir atejom, bet juk galim rinktis oruma arba gailesti, kas kam labiau prie sirdies...
Kultūringas parašė:OLA parašė:Berots jau buvo panasi tema.
Pries nes eutanazijos iteisinimas tai toligu iteisinti ir pateisinti aplaidu ir neatsakinga gydima bei giminaiciu, artimuju egoizma, bei nenora rupintis, ir branginti gyvybes.O paciento norai nesvarbus? Jeigu pvz as netekau rankų ir kojų. Nenoriu toks gyvent, nenoriu but našta artimiesiems, nenoriu but stumdomas vežimėlyje. Kaip tada?
Tai nenorai o serganciojo laikinas pamisimas. Kartais taip buna, kai del silpnos sveikatos, isgyvento didelio streso ar nezmonisko skausmo zmones praranda sveika poziuri i aplinka, jiems atrodo, kad jie yra nasta, ju bedos yra pacios didziausios, mirtis vos ne vienintele iseitis, jie suserga depresija jai laiku neisikisa gydytojai, artimieji tai perauga i sunkias psichines ligas ir baigesi savizudybem.
Galuniu praradimas tai nera gyvenimo pabaiga. Pasaulinei praktikoj yra daug zmoniu kurie neturi ranku, koju arba visai nevaldo savo kuno bet pilnai save realizuoja, kuria seimas ir net sulaukia palikuoniu jie yra ikvepimo saltinis kitiems, kad nieko neimanomo nera.
Is esmės tu nusprendi už zmogu, kas jam yra geriau ir kaip jis turetu elgtis. Atimi teise i apsisprendimą ir save teisinį tuo, kad kiti sugeba. Ok, kiti sugeba multimilijardines kompanijas valdyt, bet kiti lieka tik statybininkais. Nemanau, kad kitas zmogus gali pasilikt sau teise sprest, kodel, kaip ir kiek gyvent kitam zmogui. Tai yra faktinis, nebaustinas nusikaltimas. Kaip begrazintumem, tai vis tiek nusikaltimas. O dėl depresijos, galima uždėti saugiklius (apsisprendimą priimt, po antidepresantu gydymo).
Ir už, ir prieš. Už - dėl jau išvardintų dalykų, tačiau iškart ir kertasi viskas. Kodėl tiek primityvumo atsirado? Kančia-malonumas, kaip geras jausmas ir blogas jausmas..visi yra patiriami gyvenime. Tai jei jau sergi, nepakyli iš lovos, tai vis tiek yra tavo gyvenimo dalis. Psichiškai sveikas žmogus niekada nenorės mirti, nes 'gyventi' užprogramuota jo galvoje. O kai atsiduri lovoj, gali pradėti kliedėti, kaip kažkas jau minėjo, užpuola depresija.
Tai aš galvoju, jog kiekvienas turim iškęsti savo gyvenimą iki galo. Su viskuo, kas nutinka.
Sita pati pakartotum sau, jeigu kare pamatytum, kaip lauk krinta tavo viduriai, o tu tiesiog nebeturi rankų, kad juos susirinkt? O pasirodo, gydytojai tave išgelbėja. Pasodina i vežimėlį, su dviem maisiukais. I viena shiki, i kita myzi. Kadangi tavo gerkle sumaitota, kalbėt galimybes neturi. Todėl kaskart apsishikus (tustinimosi nekontroliuoji), tu pradedi garsiai trepsėti, pvz prekybos centre ir skleisti pasauliui nesuvokiamus garsus, bandydama atkreipt i save dėmesį, savo mylimo sūnaus, kuris tuo metu valgo. Paima savo gardu maistą, išmeta i siuksliadeze ir veža tave i tualetą, reikia pakeist maisiukus. Naktim jis taipogi nemiega, nes bijo dėl taves, po kurio laiko, dėl pastovios nemigos ir streso, jis lygioj vietoj susipyksta su sheima, išsiskiria. Trys tavo anūkai auga be tėviškos rankos (jis nebegali auklėt savo vaiku, nes neturi tam fiziskai laiko ir nervu). Geria vaistus panašiais kiekiais kaip ir tu.
Dabar paziurek i veidrodį ir pasakyk: taip! Rinkčiausi tokį savo gyvenimą ir tokį savo vaiku, bei anūku gyvenimą, bet tik ne eutanazija.
Zmones, išjunkite savo egoizmo ir paranoidines baimes mechanizmus. Jus ne vien žinduoliai, jus priedo ir homo sapiens sapiens.
Zmones, išjunkite savo egoizmo ir paranoidines baimes mechanizmus. Jus ne vien žinduoliai, jus priedo ir homo sapiens sapiens.
vien todėl, kad mes tokie, negalim žudyt vieni kitų.
O dėl aukštesnio posto..lieka daugiau, nei tik "neapkrauti kitų" .. gimusį autistą arba dauno liga sergantį irgi reikia eutanazuoti?
Prisiminiau sakmę, kodėl žmonės serga. Dievas lipdė žmogų iš molio, o dar nespėjus sudžiūti, velnias atėjęs subadė. Tai dievas jam liepė viską sutvarkyt...o tas apglaistė tik paviršių-duobes paliko. Tai abu nusprendė, kad tegu būna taip.
o dėl karo maro bado - tai žmonių sukeltos problemos. Vadinasi, jie patys ir turi iškęst pasekmes.
iskesti patys, sakai taip, Eglute, lyg pati butum is kitokio molio nulipdyta... Juk tokio prikaustyto prie patalo zmogaus vietoje gali atsidurti ir pati... Ar noretum pati buti kazkam nasta? Noretum kad tau kazkas pampersus kaitaliotu ir tuo paciu `negaletu patys gyventi laimingo gyvenimo, pvz tavo vaikai? Ar tikrai esi tokia savanaude, ar manai kad sitokia egzistencija uzsitarnausi amzinaji gyvenima ir niekados nemirsi, kad pasveiksi vistiek 
?..
Kultūringas parašė:Zmones, išjunkite savo egoizmo ir paranoidines baimes mechanizmus. Jus ne vien žinduoliai, jus priedo ir homo sapiens sapiens.
vien todėl, kad mes tokie, negalim žudyt vieni kitų.
O dėl aukštesnio posto..lieka daugiau, nei tik "neapkrauti kitų" .. gimusį autistą arba dauno liga sergantį irgi reikia eutanazuoti?
Prisiminiau sakmę, kodėl žmonės serga. Dievas lipdė žmogų iš molio, o dar nespėjus sudžiūti, velnias atėjęs subadė. Tai dievas jam liepė viską sutvarkyt...o tas apglaistė tik paviršių-duobes paliko. Tai abu nusprendė, kad tegu būna taip.
o dėl karo maro bado - tai žmonių sukeltos problemos. Vadinasi, jie patys ir turi iškęst pasekmes.
Autistai patys savaime nenori išeit is šio gyvenimo, kaip ir daunai. Jie nori gyvent, nepriklausomai nuo to, kad sunku. Mes kalbame apie zmones, kurie nusprendžia, kad nebenori gyvent. Taigi atsakyk, kas tau suteikė galia, nepaklust jų apsisprendimui bei norui? As klausiu ne is įstatyminės bazes aspekto.
O kodėl viską taikai man? Čia gi diskusija, o ne įtikinėjimo klubas.
Aš esu prieš žudymą..žmonės sužvėrėję-nevertina gyvybės. Niekas kitas negali nuspręsti, kada "reikia" mirti, o žmogus, norintis mirti, jau yra psichiškai nesveikas..dar gali būti per didelis altruistas ir kad netrukdyt saviems gyvent.. bet.jeigu brangūs sergantys žmonės yra našta, tai aš jau nebežinau.
Beje, skausmas, kančia -valo dvasią 
žmogus patiria katarsį.
Pasveiksi-nepasveiksi..niekada negali būti tikras. Bet kai nelieka tikėjimo..tai apie kokį amžiną gyvenimą kalbama? Chi
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Diskusijų forumas → Įvairūs → Eutanazija- uz ar pries ?