Ar egzistuoja Dievas? (Puslapis 2 iš 63)

Buka tema. Negali niekas teigt, kad jis egzistuoja, kol jo neparodys, ner jokiu tikru faktu, kuriuos pamatai savo akym. Tad galvpk galva

Visi zmones, kaip zmones, o as Dievas Namaste!

Tame juk ir esmė. Jeigu imti kai kurias iš filosofijų. Visata ar pvz. žmogus susideda iš gėrio ir blogio prado ir abu jie yra reikalingi. Jeigu būtų tik kažkuris vienas iš jų, tai jokios prasmės aplamai nebūtų gyventi ar egzistuoti. TIek blogis, tiek ir gėris yra varomieji evoliucijos ir dvasinės evoliucijos varikliai.

Nors kas yra blogis ir gėris, tai ir labai reliatyvios sąvokos ir kas vienam gerai, kitam gali būti blogai. Pvz. žmogus nužudo gyvūną ir turi maisto, jį valgo. Žmogui gerai, gyvūnui blogai. Spekuliantas vertybinių popierių biržoje dėka kokių nors kursų svyravimo laimi pinigų, o pinigai iš niekur neatsiranda, jeigu tu juos gavai, tai kažkas kitas juos prarado. Spekuliantui gerai, o tam kas prarado blogai. Stipri šalis okupuoja silpną šalį, pvz. dėl naftos, okupantui gerai, užpultiesiems blogai. Taip filosofiškai gėris/blogis visada priklauso nuo atskaitos taško...

Dabar kam reikia "blogio". Tik tamsoje galima pamatyti šviesą, jeigu visur bus vien šviesa, neis nieko atskirti. Blogis, tiksliau visokios nelaimės, problemos verčia žmones evoliucionuoti, ieškoti sprendimų, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Taip žmogus neištyžta, o tobulėja, keičiasi, įveikia visokias kliūtis. Manoma, kad jos yra specialiai dėl to sukuriamos ir neigiami dalykai yra nemažiau svarbūs. Kitaip žmonės ištižtų ir nieko nedarytų, jeigu viskas jiems ant lėkštės būtų padėta...

O pagal nemažai religinių filosofijų mes čia ir ateiname vykdyti savo dvasinę evoliuciją, kad mūsų sielos sukurtų pačios save ir vienas iš progreso variklių yra visokios problemos. Kai kada net siela pasirenka iveikt kokią ligą ar su ta liga pragyvent ir t.t... 

Pvz. karai - visada yra žmonijos techninio ar mokslinio progreso pats galingiausias variklis. Daugiausia progresuoja tuo metu šalys. Problemos padaro mus daug stipresniais, kaip yra sakoma. Kas mūsų nenužudo, tas padaro mus stipresniais. Pvz. kinų mafijoje "triadose" apie žmogų yra sprendžiama pagal jo priešus. Ir šiaip nemažai žmonių yra dėkingi būtent jiems dėl to kokie jie tapo, dėl to kad neištižo, susiėmė į rankas ir davė jiems atkirtį. Taip jie peršoko į aukštesnį lygį.

Aš apie tai gan ilgai galvojau, kol vieną dieną supratau. Beje, kaip irgi kai kurios filosofijos sako, problemos žmonėms visada duodamos pagal jų pečius, kurias jis gali įveikti. Nebent kiti miega ir nieko nedaro ir sulaukia taip pabaigos. Tai jie irgi šio to tada išmoksta, net jeigu žūva, kad toks laukimas yra mirtinas. Gal geriau gyvens sekančiame gyvenime... Vistiek jų visi turės tiek kiek jų reikės, o gyvenimas čia tai tiesiog mokykla.

Net ir ėjimas gėrio ar blogio keliu yra irgi dvasinė evoliucija. Yra ir toks ir toks keliai ir abu jie teisingi. Pagal nutylėjimą siūlomas lėtas ir daug ilgiau užtrunkantis šviesos kelias, elgtis gražiai ir t.t... Bet tobulėjimas vyksta ir blogu keliu einant, tik jis greitesnis, daugiau pamokų per trumpą laiką. Didesni likimo antausiai už viską... pvz. kalėjimas ar dar kažkas... Tobulėti galima visaip ir kiekvieno reikalas kurį kelią jis renkasi.

Siūlyčiau pažiūrėti kokį "Babylon 5" TV serialą. Ten šiek tiek tai paliečiama.

arba Santa Barbara, ten taip pat siek tiek palieciamos filosofines problemos... :DDDD

Tikejimas i dieva lygus ''maciau velyku bobute''

Na o jeigu žiūrėti pagal religijas, tai beveik visos jų prasidėjo nuo saulės dievinimo. Saulė ir yra tas dievas. Tik kažkuriame laikotarpyje pasaulyje buvo trendas, kad dievybes įsivaizduoti kaip kažkokius asmenis. Taip atsirado visokie Horai, Ra, Jėzus kristus, Krišnos, Budos, Mitra ir daugelis kitų. Tai visuomoje tą pagrindinę religijų dievybę visi mato kas dieną, ji yra ir pradžia ir pabaiga ir alfa ir omega ir mūsų visų gyvybė, glaudžiai susijusi su ja. Ir visi ne kartą matėme jos stebuklus. Tai gi, iš esmės nereikia nieko, jokių tarpininkų, kad bendrauti su religijose suvokiamu dievu, saule.

Šiandien kaip tik su vienu užsieniečiu netyčia susipažinau kompiuteriniame žaidime Pamatęs mano nick, kurio prasmė stipriai susijusi su arijų jis mane pakalbino ir užsimezgė įdomus pokalbis. Tai buvo žmogus, kuris studijavęs kabalą, man net negirdėtą thelemą ir tarp mūsų užsivėlė diskusija, sakyčiau visai ne vietoje. Bet jos rezultatas buvo stebėtinai įdomus, kad ant galo abu priėjome prie vieningos nuomonės ir dėl visko sutarėme. Nors mūsų abiejų keliai yra visiškai skirtingi ir visai kitokias filosofijas studijavę, bet mūsų pasaulio suvokimas pasirodė vienodas.

Kaip abu sutikome, dievo nėra, bent tokio kokį įsivaizduoja religijos. Aš ir taip manau. yra kažkoks kūrėjas, jėga, kuri sukūrė sakykime taip viską. Ar tai jėgos. Bet tie visi kūrėjai niekada nieko nereikalauja, nei melstis jiems nei aukotis nei nieko. Jeigu ką ir žmogus daro, tai ne dėl dievo, bet dėl savęs.

Šiaip skaitosi, kad visatoje visos sielos yra ne aukštesnės ir ne žemesnės viena už kitą, įskaitant ir visokius dievus ar kūrėjus. Dėl ko mūsų nuomonės su juo irgi sutapo, kad kiekviena siela yra dievas. Tik aš sakiau, kad mūsų sielos dar mokosi ir neturi pakankamai žinių sugebėti padaryti tai ką daro kūrėjai, o jis teigė, kad sielos jau ir taip yra dievai iš esmės ir jis ir aš teisus. Taip visos sielos yra dieviškos, bet kai kurios dar mokosi. Žmogus aplamai yra sudėtingas, daugiamatis sutvėrimas. Fizinis kūnas tai tik vienas iš keleto ir didelės žmogaus dalies mes nesugebame matyti ar kaip nors kitaip suvokti standartiniais jutimo organais. Melstis dievui yra melstis sau.

Dar aptarėme kabaloje taip vadinamus aeon'us, astrologija juos vadina astrologinėmis epochomis. Tai susiję su precesija, kuri žinoma ir astronomijoje (http://lt.wikipedia.org/wiki/Precesija_ … onomija%29 ). Pagal visą šią teoriją, žemės ašis per labai ilgą laiką truputį keičia pakrypimą ir pilnas ciklas įvyksta per 25 725 metus. Šis visas ciklas astrologijoje skaldosi į 12 epochų, po apytiksliai 2150-2160 metų, arba kai tokie žydų tikėjimai, kaip kabala juos vadina aeon'ais.

Esmė tame, kad jeigu analizuoti praeitį, tai kiekviena ši epocha/aeon'as turėjo savo dievybę. Visumoje tikima buvo į tą pačią saulę, tik pavertus ją kažkokiu asmeniu, herojumi. Ar tai Jėzumi ar dar kažkuo. Jų buvo labai daug ir jų visų istorijos labai stipriai sutampa.

Skirtingos religijos iš esmės tiki į tą pačią saulę, tik jos yra atėję iš skirtingų epochų. Priešprieša tarp religijų aplamai juokinga, nes jų visų tikėjimai prasidėję nuo saulės garbinimo ir eina į konfrontaciją vieni su kitais. Lyg jie tikėtų į skirtingus dievus.

O jeigu eiti pagal ezoteriką, įvairias filosofijas, kur daug giliau studijuoja kosmoso sandarą, tai tenai viskas yra gyva ir mūsų planeta Gaja ir Saulė ir visa kita. Tai saulė mūsų atžvilgiu pilnai gali būti suprantama kaip dievas... Be to, kas yra dievas? Reikėtų pastudijuoti šio termino kilmę. Dievais ar angelais buvo žiloje senovėje vadinami ir nežemiškų civilizacijų atstovai, kurie aplankė žemę.

Beje, krikščionių išmastyta 2000 m. apokalipsė buvo tiesiog neteisingas žodžio aeon išvertimas, verčiant bibliją. Ten Jėzaus paklausė, iki kada jis bus su mumis, jis atsakė iki šios epochos (naudojo konkrečiai žodį aeon) pabaigos. O jį krikščionys išvertė ne kaip epochą, bet kaip pasaulį. Tipo iki pasaulio pabaigos. Dalinai jie teisūs, yra nemažai pranašysčių ir krikščionybė ne taip už ilgo praras dominuojančią poziciją. Tai jiems tikrai ateis pabaiga. Nors ir ne visiška, bet vistiek. Pasaulis, kuriame jie turėjo didelę galią turėtų ne taip už ilgo pavirsti visai kitokiu. Pvz. 666 tai visai nieko blogo nereiškiantis, atėjusios vandenio epochos/aeon'o simbolis... Taip, kai kuriems apokalipsė ateis, be tik tiems, kas ir toliau nori gyventi kaip seniau gyveno. Tie kas lauks apokalipsės, jos tikrai sulauks.

Kaip mano pašnekovas pasakė, pas žydus apokalipsių daug. Tada aš pasakiau, gal kiekvieno aeon'o pabaiga pas jus suvokiama kaip apokalipsė? Jis nusišypsojo

Na  čia vienio idėja. Bet padėtis yra kaip žemiška prasme tėvai vaikai. Kūrėjų atžvilgiu mes esam jų vaikai, bet ne jų išsiskaidžiusios  dalys. Esam visiškai savarankiški ir atskiri. Vystymosi tikslas ir yra "užaugti" ir tapti tokiais kaip jie.  Ir akivaizdus klasikinis supratimas kad kažkas anapus griežtai  vienas. Na bandė man tikintys aiškinti kad du negali būti nes bus kažkas ne taip, konfliktas, netobulumas. Nors žemėje viskas yra poroms.

realusis gyvenimas yra sapnas, kolektyvinis sapnas kuri formuoja pavirsutiniski protai, jo metu issiskaidziusio absoliuto dalys gali susitikti ir apsikeisti patirtimi, o prigimtinis protas atsiskleidzia tik kartais, pakankamai islavinus, kada nori pasimedituokit ponios ir ponai. o kas tu valdai esi? noreciau suzinoti tavo nuomone kas tu. tas kur 4 dienos liko, nieko gausi kita pavidala.

Gal Dievo ir nėra, bet, nenoriu tuo tikėti, kad visa kas šioje žemėje  yra gyva - atsirado savaime!