Tema: Kas yra meilė?
Nemėgstu auksinių minčių apie meilę, bet neseniai perskaičiau prancūzų rašytojo Frederico Beigbederio mintį: ,,Kai žinai, dėl ko myli žmogų, vadinasi, tu jo nemyli'', ir pagalvojau, kad jis iš dalies tiesus.
Dažnai sakome, už ką mes mylime kitus žmones. Pavyzdžiui, mamą mylime už skanius lietinius su vyšnių uogiene, tėtį- už pagalbą ruošiant matematikos namų darbus, seserį- už padovanotą gražią violetinę suknelę, geriausią draugę- už aukso vertės patarimus širdies klausimais, mylimąjį- už romantiškas akimirkas.. Viskas atrodo paprasta kaip dukart du, bet išties taip nėra.
Jei tavęs dabar kas paklaustų, kas yra meilė, ką atsakytum? Tikriausiai kaip ir daugelis- ,, Nežinau''.. O jei vaikinas paklaustų, už ką jį myli, ir šįkart, matyt, tyliai jam į ausį pakuždėtum,, Nežinau''.. Nežinome, nes nenorime žinoti. Kai sužinome, tampa neįdomų. Nebelieka staigmenų, netikėtų atradimų. Kai žinai, viskas pernelyg paprasta, nuspėjama.
Kai susipažįsti su nauju žmogumi, tave už nosies jo link veda - smalsumas. Kaip mažas kačiukas tyrinėji, koks tai žmogus, ko jis vertas, su kuo valgomas ir ar apskritai valgomas. Tave žavi nežinomybė, nes kiekvienas naujas judesys ar žodis tau- atradimas. Kartais saldus, kartais kartus.
Jei nežinai, dėl ko myli, nebandyk sužinoti. Juk meilė- ne tikslusis mokslas, ne matematika, kur kiekviena lygtis privalo būti išspręsta. Meilė- ne lietuvių kalbos gramatika, kur ,,u'' negali būti vietoje ,,ū''. Galbūt meilė yra chemija, nes, sujungus du elementus, negali žinoti, kas iš to išeis (gali tikėtis net sprogimo).
Viena aišku: meilė yra mokslas, kuris neturi taisyklių. Čia vien išimtys, kurių žinoti ar įsiminti tikrai neverta. Kam užkimšti galvą nereikalinga informacija?
O į klausimą,, Kodėl mane myli?'' atsakyk: ,, Nežinau. Kai sužinosiu, pasakysiu.''