Ar jus suprantat, kad visi mirsim? (Puslapis 1 iš 4)

amen

Gyvenimas tik žaidimas. Nesvarbu kaip jį gyvensi, pabaiga tokia pat kaip ir visų. Ir niekas negali pasakyti kaip reikia gyventi gyvenimą, nes niekas nežino ar pačiame gyvenime yra kokia nors prasmė. Nėra tokio dalyko kaip laiko švaistymas, nes jei tiki kad po mirties nieko nėra, tada jokio skirtumo ar būsi pasaulio gelbėtojas ar naikintojas, tu dingsi ir viskas. Laiką reikia leisti taip, kad jaustum darantis tai ką nori, jei sėdėjimas čia, rašymas forume ar bambėjimas karštojoje linijoje atrodo prasmingas laiko praleidimas, tada taip ir yra. Kiekvienam argumentui yra kontrargumentas.

Manau, kad racionaliai mastantys zmones supranta, kad yra gimstama, uzaugama, pasenstama ir mirstama. Negaledami pasisakoti pries laika ir kazka pakeisti, jie tiesiog susitaiko su ta mintim, kad kazkada ateis galas. Ir, manau, kad tokie zmones lengviausiai priima ta mirti. As asmeniskai netikiu paistalais apie dieva, religija, vaiduoklius, pomirtini gyvenima ir visa kita. Zmones is skirtingu pasaulio kampeliu kitaip isivaizduoja ta dieva. Indijoj populiarus alachas, Lietuvoj jezus kristus su savo marija, afrikieciai irgi turi kazkokius dievus ir melsdamiesi sokineja ir rekauja aplink lauza kaip beprociai ir simtai kitu. Ir pasak juos dievas yra danguj. Jeigu rimtai kas yra danguj? Saules sistema, zvaigzdes, visata. Kas uz visatos ribu? Jeigu susimastyt, kodel mes egzistuojam? Siaip sau atsitiktinai ar visgi yra kazkas, zmogaus smegenims nesuvokiamo, kas duoda mums kazkokia itaka

Matot kaip buna, nezinojau....

O kaip gi kitaip ?

pamastau ir as apie ta pati. Ir keista, kad visi kazka daro, nors ner prasmes. Na dirbti daug - nusipirkt nama ar buta. Kiek tu jame pagyvensi. Tas amzius praleks greit. O dirbti daug kad ta uzdirbti.

Gal reik isviso kaip budistui kokiam gyvent, medituot visa diena, ir but laimingu na is kazkur riek dar pinigu kad nemirt badu, turet pastoge, gydyma ir pan. Idomu is kur jie ta turi.

O jie kiek esu girdejes kad yra laimingi.

Jei paziurim i gyvunus, kurie nesirupina ten nieko, isskyrus pavalgyt. Jie sildosi sauleje, dziaugiasi, zaidzia ir yra laimingi, jei jiems negresia koks pavojus, jei yra pavalge visad. Na cia gal naminiams gyvunams taip.
Laukiniams daznai gresia pavojus, ir jiem reik patiem pasirupint maistu, kas nevisad lengva.

Tai is tikriju net ir brnaduolinis karas jei visi isinaikintu, nieko tokio nebutu. Na prarastymem keliasdesimt metu gyvenimo, kas jauni, kas seni, maziau, bet lygininat su visu laiku, tai yra tik mikro laikas.

Siaip dar esu tokiu minciu girdejes - na diskutavau su vienu zmogum, sakau noreciau kad greiciau israstu galimybe gyvent daug ilgiau, nes man sitas gyvenimas per trumpas.
Ji sako, kad nenoretu. Sako tas pats per ta pati butu, tiesiog nusibostu, darbas namai. Dabar keliauja, tai dar idomu, o kai apkeliaus visa pasauli, tai nieko idomaus nebebus

Bet ziurint is kitos puses - tai ne tik kelionese idomumas yra.
Gal cia idomumas ir yra kazko siekti ir pasiekti? But uz kita geresniu kazkurioj srity? Vertinamu? O kai busi geriausias. Na neverta ir kalbet, nes beveik cia niekas ner geriausias. Savickas gal geriausias, ir kiti topiniai pasaulyje zmones. Tai jei/kai tokius lygius pasieksim, tada galesim diskutuot.

Metams begant vystosi technologijos, ir tai suteikia vis daugiau pramogu ir patogumo, leidzia daugiau patinginiaut.  Ateity jei neissinaikins zmones, tai isivaizduoju labai daug masinos padarys uz zmones, o jie gales sau tinginiaut ir forumuose stumt ant vieni kitu is neturejimo ka veikt

Tai as galvoju nereik persidirbt tiek kad nepasilikt laiko sau pramogoms, nes kai busi mires, tu pinigu tau nereiks. Klausimas tik kaip ta aukso viduri atrast, kad tu turetum ir saugia ateiti. kai busi senas ir negalesi dirbt, kad tau nereiketu vos gala su galu sudurt, kad galetum gaut kokybiska gydyma.

Na čia tikrai kiekvienam savo. Daug labai priklauso nuo žmogaus, kokia jo sąmonė, protas, dvasingumas ir t.t... Kai kurie jaučia stiprius dežavu, dėl įvykių kurie buvo. Kaip pvz. man būna. Tai tokie praeitų gyvenimų ženklai. Nors kaip sako net ir mokslas, viskas eina ratu, tiksliau spirale. Vektorius šiek tiek keičiasi dar ir pagal šį parametrą ir tai yra svarbu.

Pats aš kai iš dalies ezoterikas, tai yra daug pažįstamų, kas mato ar jaučia daug daugiau. Tie žmonės tiesiog draugai, vienas kitą mokome, kažką patariame, kaip sakant augdami patys, formuojame ir aplinkinius, kas irgi yra vienas iš dvasinės evoliucijos dėsnių. Abejonių dėl reinkarnacijos pats asmeniškai neturiu, kad ji yra. Per daug visko gyvenime nutiko, per daug visko man pačiam teko pajusti ir suvokti.

Va pvz. viena pažįstama, ji buvo patyrus ir klinikinę mirtį, pasakojo ką ji matė ir patyrė tenai. Pasakojimas buvo panašus į kitų, kurie tai patyrė. Ir šiaip ji mato daug daugiau nei daugelis, nors tokių žmonių pažįstu daug. Aš tiesiog draugauju su jais ir tikrai vienas iš kito nedarome kažkokio biznio, kad būtų dėl ko meluoti ar išgalvoti tokius dalykus. Man tai iš viso ne pragyvenimo šaltinis, o dvasinio tobulėjimo dalis.

Pvz. viena pažįstama dirba ligoninėje. Ten pas juos pastoviai būna pacientai, kuriems likę nedaug. Kaip ji sako, kada ateina mirtis, išgirstu stiprų durų trenksmą... Pas mirštančius ateina ir jų mirę giminės, tėvai ir t.t... dar prieš mirtį, ji jų ten pastoviai prisižiūri... Kartais dar pabando padėti žmonėms su reiki. Tai tas visas dalykas tikrai yra.

Nors yra dar ir toks dalykas, kad žmogus yra dalinai kaip dievas.  Galios ir norai pas jį didelės, tik nedaugelis tai suvokia. Dėl to labai priklauso ko siela nori. Jeigu ji pvz. manys kad nieko nėra, taip gali ir nutikti. Po mirties ji tada susikurs pvz. savo asmeninį pragarą ir jame gyvens. Būna ir taip. Beje susikurt pragarą galima ne vien po mirties, tačiau dar ir gyvenant. Na bet čia labai labai daug pasakoti... Neturiu tam laiko.

Kaip pvz. pasakoja apie vaiduoklius, kad kažkas kažkur vaidenasi ar būna. Tai užstrigę sielos, nustoję vystytis. Kurios arba tiesiog pasiklydo arba piktybiškai nesiekia tobulėti. Tingi kažką daryti. Tai tikrai pasitaiko visko. Niekas ten per prievartą nieko nevers, jeigu patys to nenorėsite. Pvz. atgimti, įsikūnyti iš naujo. Pamokas kiekviena siela pasirenka pagal save. Kas jai aktualu, tą ir mokosi, nebent turi kažkokią misiją, kurią privalo padaryti ir ją gali kartais ir priversti tai padaryti ar jeigu ji atsisakys tai daryti, jai gali pagreitinti išėjimą iš šio įsikūnijimo.

Kaip yra sakoma. Daugelis nori pakliūti į šią dievišką mokyklą, gyventi čia ir mokytis. Bet labai dažnai po to pamiršta ko čia atėjo. Visiems pamokos yra savitos, būtent tokios kokias problemas jis gvildena. Kai kurie gali gyventi dar nedaug gyvenimų ir neturėti to pilnaties jausmo ir manyti, kad nieko nėra. Tačiau jeigu ieškoti to, bandyti pajusti, su laiku tai gali ir pavykti. Linkiu tik jums nesusikurti tokio asmeninio pragaro po mirties... Kuriame nieko nėra... Nes tiek gyvenant, tiek ir tenai, viskas bus pagal tai kaip norėsite, į ką tikėsite.

Kaip pvz. dėl medicinos. Žmogui padeda visada tokia medicina į kurią jis pats tiki, kad ji padeda. Daug labai priklauso nuo taip vadinamo placebo. Jeigu netikėsite, kad kažkokie vaistai padeda, jie ir nepadės... Žmogus yra ne paprastas sutvėrimas, tik ne kiekvienas tai suvokia ar žino.

Siūlyčiau payoutubinti, padaryti tyrimą, pvz. youtube paieškokite reincarnation proof

Pvz.: https://www.youtube.com/results?search_ … tion+proof

Pvz.:

Proof Of Reincarnation? 5 Stories That Will Blow Your Mind
https://www.youtube.com/watch?v=PzxdQuHg-XI

National Geographic Life After Death Reincarnation Seances Bizarre Paranormal Documentary
https://www.youtube.com/watch?v=Ak4Uk6k990A

Jeigu, pasak mokslo, kad viskas eina spirale, kaip vadinamoji zmogaus siela gali po mirties likti savo pacios susikurtame pragare. Pasak reinkarnacijos, zmogui numirus jo siela keliauja i kita, gimstanti kuna. Ir visgi nematau tame jokio logisko ir konkretaus paaiskinimo. Su dezavu esu susidures ne viena karta. Pries keleta dienu psiemes savo plansetini kompiuteri is savo kambario nuejau i virtuve. Tik perejes duris stabtelejau ir susimasciau, blemba kazkur as tai maciau. Jeigu tai yra zenklas is mano praeito gyvenimo, vadinasi kazkas turejo mirti 1986 gruodI ir to mirusiojo siela persikelt i mano kuna. Bet pries 1986 dar nebuvo sukurti plansetiniai kompiuteriai. Vadinasi dezavu negali buti zenklas is kazkokio vadinamo praeities gyvenimo. Manau, kad tai yra tiesiog vaizdas is pasamones