Topic: Prasau nuomoniu ir patarimu
Sveiki,
Turiu tokia problemele. Pabandysiu viska papasakoti nuosekliai, man labai reikia ivairiu zmoniu minciu ir pamastymu. Taigi, gyvenu su vaikinu jau 2,5 metu, gyventi pradejome vos po puses metu draugavimo. Man buvo 20 m. Taigi jau visi metai nesiliauju galvoti apie tai, kad noreciau pagyventi atskirai, taciau nenoriu skirtis, tiesiog draugauti, bet negyventi kartu. Labi pasiilgau pasimatymu, pasiilgimo, kazkokiu staigmeneliu. Gyvenant kartu visa tai beveik dingo. Noriu isbandyti santykius, idomu ar vienas kitam busime reikalingi, kai reikes laiko ir tam tikru investiciju santykiams. Abu vienas kita mylime, taciau paskutiniu metu yra uzvaldziusi rutina. As jauciuosi pradejusi gyventi kartu per anksti. Su vaikinu apie tai kalbejome, jis i tai ziuri neigiamai, jam atrodo, kad as begu nuo jo, nesupranta kodel as to noriu. Taciau sake, kad stengsis kad ir kaip nuspresciau daryti. Taigi kirba man ta mintis jau geri metai, kad noriu dar siek tiek valiukiskai padraugauti. Kaip manote, ar toks mano poelgis suzlugdytu santykius ar galbut kaip tik suprastume kad vienas be kito negalime, o as visa likusi gyvenima nebesukciau del to galvos. O gal reiktu ziureti is tos puses, kad jei gyvenant atskirai isnyks noras buti kartu ir stengtis, tai mums nelemta buti kartu? prasau patarkit