Kodėl apgaudinėjame mylimus žmones? (Page 2 of 3)

cia tas pats kas sedeti vedusiems ir aiskinti kad nieko neieskau tai an kiek reikai buti naiviai antrai pusei kad tuo patiketi

cia ne valioje esme o tiesiog zmones nesiremina saves o daro kas patinka jiems ir ko jie nori juk gyvename viena karta ir save reminti atseit a turiu viena ir to turi pakakti na tai yra jau kaip sakoma mazochistu polinkis, jei bernas normalus jam vienos nebus gana nes kaip sakoma pries gamta nepasokinesi, o jei to nesuvokia daugelis merginu tai ju bedos

O tai kaip jų panos sužinojo, ar patys žiopliai prasitarė apie savo nuotykius? Tai vat, bus pamoka kitąsyk kad tokių dalykų reikia nepasakoti anksčiau laiko, kol dar nesi apsisprendęs kuri pana tau geresnė, nes paskiau bus šaukštai popiet...

Siknoj smegenu ieskojimas

Tas nebranginimas to ką turi tai taip, egzistuoja toks dalykas, bet vėlgi tokį reiškinį galima suvest į minėtus pokalbius. Visi žmonės kažkiek palyginami, kai žino savo vertę ir t.t., jei kažkoks krito į akį kažkuo dominantis, ar kokia detalė patinkanti, tai gali gi tai pasiūlyti savo esamam vyrui, na bent aš taip įsivaizduoju, praktiškai gal ne kaži kaip skambėtų, bet toks variantas yra.. Jei tarkim labiau sportiškas krito į akį, tai vyrui gali užsimint, kad brangusis, nebeatrodai taip kaip prieš 5 metus susipažinome, gal reikėtų pradėt sportuot, ar dar ką, na manau, reik stengtis.. Tai pilnai sutinku su ta išvada, gal kiek pakoreguota, kad reik ilgalaikio įdirbio, ir stengtis tą įdirbį padaryt, nesirenkant eit nuo kelio prie kito takelio..

Kodėl apgaudinėjame mylimus žmones?

Iš karto klausimas klausimu - Kodėl apgaudinėjame SAVE, kad mylime?

Be abejo, galėčiau teigti, jog apgaulė (ne melas) turi keletą kaukių ir tai reiškia, jog visuomet galėtume rasti tuziną pasiteisinimų ir dar daugiau paaiškinimų. Net nebūtina akivaizdžiai lįsti į santykių 'virtuvę', tam, kad surinktume pavyzdžių apie apgaulę.... šviesaus paros laiko metu.
Ką Jums gali pasiūlyti mylimas žmogus? Pasvarstykime.
Tikriausiai mylimas žmogus jaus jums kažką panašaus į šiltus jausmus. Tai gali būti ir meilė, ir draugiškumas, ir nuolankumas. Mylimas žmogus jums galės pasiūlyti rūpestį, ištikimybę, galų gale išklausymą ir supratingumą (laimės atveju). Mylimas žmogus galės su jumis ir džaiugtis, ir liūdėti, ir net nedrąsu sakyti, bet jis gali Jums padėti net ir mąstyti pozityviau, nei manote, kad mūsų gyvenimo požiūrio trajektorija neatitinka prizmės kampo, pro kurį žvelgiate į gyvenimą, parametrų. Palaukite minutėlę.
Argi tai nenuostabu? Argi šitoks mylimas žmogus nėra vertas mažų mažiausiai pagarbos?

Nieko sau situacija:
Žmona ruošia savo MYLIMAM (ji taip sako) vyrui pusryčius, padeda ant stalo lėkštę ir paprašo pačiam įsidėti vaisių salotų, o ji tuo metu prie keptuvės stebi čirškantį omletą.
- Mielasis, Tu nieko prieš jei aš šiandien grįšiu vėlai vakare, o Tu pavakarieniausi mieste (suprask - žmona turi DAUG laisvo laiko)?
- Ar Tavo paaiškinama priežastis bent vienu žodeliu ar žodžio galūne šį kartą skirsis nuo dvidešimt dviejų paskutiniųjų?
- Na matai, Tu mane taip myli, aš tavim taip rūpinuosi, todėl, manau, jog nusipelniau šiek tiek laisvo laiko su draugėmis, laikant kavos puodelį rankoje ... (neklausyk, neklausyk, tos rankos kavos puodelį PAS DRAUGES liečia tiek kiek Etiopijos žmonės televizoriaus ekraną).
- Taip. Tu mane myli (JIS taip mano), bet iš tos meilės šiandien turėsiu valgyti prisvilusį omletą.
Žmona nusikeikia ir primažina liepsną.
Kas vyksta? Jos apgaulė yra tokia pastabi, kad nepavyksta, net prie viryklės atrodyti įtikinamai ištikima žmona?
Vyras neilgai pagalvojęs taria:
- Tu manęs prašai daug ir dažnai. Jaučiuosi šiek tiek nejaukiai, nes to paties kaip ir nedarau. Bet. Mieloji, šį savaitgalį draugas mane pakvietė pažaisti teniso. kaip Tu galvoji, ar būtų man galimybė ištrūkti iš kasdienybės darbų ir linksmai praleisti savaitgalį?
Žmona atsisuka ir įdeda šiek tiek, švelniai, tariant apskrudusio omleto į lėkštę (valgyk valgyk, rupūže, gal po dozės anglies maiste praeis noras klausinėti).
- O taip, žinoma, kaip gi Tu negali pailsėti? Dar ir kaip gali. Žinai, prisiminiau. Eglė.... na draugė, kurios Tu nepažįsti mane šeštadienį kaip tik kvietė į savo namus mat vyks labdaringa vakarienė su keliomis verslininkėmis (VERSLININKAIS) ir mes bandysime pritraukti iš įmonių lėšų, kurios mums padės pasirūpinti neįgaliųjų vaikų priežiūra specializuotuose centruose (aha, VERSLININKAMS reikia daug PRIEŽIŪROS, kitaip gi 'arbatpinigių' mažai gausi.
Vyras smagiai nusišypsojo, kramtydamas ne itin gardžiai iškeptą omletą ir nužvelgė žmoną šiai nužingsniavus prie viryklės kaisti arbatinuką.
"Taip... Eglė... Aš nepažinojau ir kitų devynių tavo EGLIŲ, pas kurias Tu vykai ne tik malonios popietės malonumų, bet ir pasirūpinti, kad viso EGLĖS būtų patenkintos. kažkodėl viso EGLĖS buvo su "galu").
Suprask - vyras jau žinojo apie apgaulę.
Šakutė įsmigo į garuojantį omletą dar kartą.

Ar apgaudinėdami, tariamai mylimą žmogų, mes vis dėl to neapgaudinėjame tiesiog savęs?

SOULVOICE

wisiskai sutinku su egoizmu... o ypac su merginu egoizmu... daugelis jiu daba taip ir mano, jog " ka as kito nesusirasiu?"

Rasei, kad dirbai mokytoja, tik nuo kada rasome - reAtorinis? Matosi kokia gera mokytoja buvai.