Auch.. Tadai prajuokinai.. buna zmonem tokiu dalyku.. "mano pyktis ir pagieža moteriškąjai giminei vis didėja, taip pat didėja ir nepagarba joms bei visiškas nepasitikėjimas". Del to, kad tu nusivili kai subyra tai ka ilgai kurei ir del to, ko stengeisi.. logiska, kad tave uzvaldo emocijos, pyktis - suprantamas dalykas. Bet tai turetu praeiti su laiku.. Bet tu tiesiog su savimi nedirbi, laikas bega, tu pyksti ant aplinkiu. "kaip elgtis, kad pamačius kokią laimingą porą viešajame tansporte, man nesinorėtų jų išmesti jų iš trūlo ar autobuso ir pervažiuoti jų galvas?" Va cia yra puikus pvz.. Tu, pyksti ant kitu, kad yra laimingi. Ir nesvarbu ar jie tikrai laimingi ar ne.. tave tiesiog tas erzina.. turi nekreipti i tai demesio.. paprasciausiai reikia galvoti i prieki ir mastyti, ne kaip juos uzmusti, o pagalvoti apie tai, kad bus laikas ir tu toje vietoje sedesi.. as manau is dalies tu to ir nori.. ir tai tau pasireiskia per agresija O del merginu/moteru buna visokiu mes visi ta zinom.. tie kas delioja i remus, patys nekazka geresni. Tie kas supranta, kad kiekvienas unikalus, gali matyti zmoguje ir daug gero Mes visi esame patyre daug nusivylimu ir daug skausmo, bei dar daugiau neteisybes Geriausias mano mastymas.. atsistoji, pasiziuri ir pamastai.. na tu dabar neivertinai to, kas buvo nuostabu tavo gyvenime.. Ir dar geriau buna pamatyti, kai zmones po tave nusirita zemyn.. ir netgi labai zemai.. o tie kas tampa laimingesni.. saunu, as dziaugiuos uz juos. Vadinasi as pamastau, kad as toje vietoje nebuvau pakankamai suprantingas, geras, tinkantis.. ir stengiesi patobuleti Maziau parinkis i kvaiseles ziurek su sypsena, o i protingesnes su nuosirdzia sypsena. tai yra visa esme