Topic: Reikia jusu nuomones !
Sveiki , noreciau pasidalinti savo istorija ir galbut padesit man apsisprest .
Gyvenu Londone ir pries pusantru metu susipazinau su mergina ji gyvena 70 myliu nuo manes kitame mieste . Susipazinom vakarelyje , kita diena ji mane susirado per facebook'a ir pradejome bendraut . Paaiskejo , kad ji gyvena labai toli , bet tuo metu atrode , kad tai tiesiog atstumas ir nieko daugiau . Pradejau pas ja vazineti is pradziu keleta kartu i menesi paskui vis daugiau ir daugiau .. Pastaruosius 8 menesius kiekviena savaitgali praleisdavau pas ja , net pasiligdavau sekmadieniais ir pirmadieniais is pacio ryto vaziuodavau tiesiai i darba . Tiesiog man taip gera budavo su ja , apie nieka negalvodavau .. Viskas atrode tobula nors ir draugavom per atstuma , bet pastoviai snekedavom , susirasinedavom visur keliaudavom ir planavom ateiti kartu . Siuliau as jai daugybe kartu atsikraustyti pas mane , bet ji vis kazko bijodavo . Sakydavo , kad bijo mesti darba , nes jai jis labai patinka , nors as finansiskai galejau pasirupint mumis abiem kad ir kiek laiko butu jai prireike susirast toki darba koki nori . Gaudavosi taip , kad viska atideliodavom . Na , o dabar geriausia dalis . Ji nebuvo ilgai gryzus i Lietuva ir uzsimane vaziuoti atostogu keletai dienu , nepatiko man si mintis , bet as ja puikiai supratau ir nusprendziau palaikyt savo nuomone sau ir leist jai vaziuoti . Kol ji buvo isvaziavus ta laika mes visada susirasinejom ir viskas atrode puiku , rasydavo kaip mane myli , kaip manes pasiilgo ir kaip laukia kol vel gales mane pamatyti . Pirmadienio ryta sulaukiu jos skambucio : Labas , as jau cia ! Labai taves pasiilgau tuoj pasimatysim . Ir man ji popietu paraso , kad jai reikia laiko , kad jai depresija po Keliones ir t.t . Galvojau gerai ir man taip buna viskas praeis .. Bet kita diena sulaukiau zinutes kad ji viska nori nutraukti ir gavau BLOCK per visur . Buvau tokiam dideliam soke , nes nezinojau kas vyksta ir kodel taip nusprende . Visa savaite bandziau susisiekt su ja , suzinot kas leme jos toki sprendima , buvo labai sunku .. Na ir po savaites siaip ne taip mum pavyko pasikalbet , ji man pasake , kad nesijaucia taip lyg turetu mane salia , kad viskas ko jai reikia tai yra mylimas zmogus salia kiekviena diena .. As pasisiulau atvaziuoti pas ja 3 savaitem ir pabandyt gyvent kartu , paziuret kaip seksis . O jei viskas gerai pasakiau , kad mesiu savo darba ir atvaziuosiu pas ja , susirasiu ten darba ir pradesim toki gyvenima kokio visada abu norejom . Viskas ka ji atsake , kad tai yra labai didelis zingsnis , kad ji ir nori ir bijo . Likau nieko nesuprates . Pasiuliau vaziuot i kelione pailset kartu , ji sutiko ir pasake , kad gal kazkas pasikeis , gal vel kazka man PAJAUS . Isvaziuojam kita savaite , bet as nebezinau ka daryti ? Atrodo noriu ja pamatyti ir paziuret jai i akis , galbut kazkas vel iseis , bet tuo paciu ir labai bijau , kad liksiu iskaudintas dar labiau . Pats jauciuosi jau geriau ir nebegalvoju tiek daug .. Yra vis dar noras , bet baisu !
Ka jus darytumet tokiu atveju ? O gal ir jum taip buvo ?
Sorry uz bloga skiryba ir gramatines klaidas , rasau telefonu