Ar egzistuoja Dievas? (Page 26 of 63)

Vytautas wrote:

Kęstas wrote:

Gyti, šioje temoje aš bandau nuoširdžiai pasakyti, kad užuot kalbėjus apie Kūrėją, geriau kalbėti apie save. Ir tokiu atveju reikia klausti ne ar Dievas egzistuoja, o ar Aš egzistuoju? Nes viskas šiame pasaulyje sukasi apie tai, ką vadinu savimi, sukasi aplink mane. Ir nors mes savęs nepažįstam, labiau domimės pasauliu ir jo tvarka, negu savimi. Ši tema turėtų daug didesnę išliekamąją vertę, jeigu mes daugiau dėmesio skirtume tam, kas mes patys esame. Deivis kartoja, kad Dievo nėra. Ir galbūt jis teisus, mes nežinom... Jūs sakot, kad Kūrėjui apskritai neįdomu, ką mes apie save manom. Galbūt ir jūs esate teisus, mes nežinom... Esmė tame, kad mes turime žinoti, o ne aklai tvirtinti. Jeigu mes turėsime tik aklą nuomonę, ji mūsų niekur nenuves. O daugybė žmonių gyvena aklomis nuomonėmis. Dėl aklų įsitikinimų net konfliktai vyksta. Visos problemos kyla tik dėl mūsų aklumo. Visas nepasitenkinimas savimi ir kitais kyla tik dėl mūsų aklumo. Todėl gyvybiškai svarbu žinoti "Kas Aš esu?", nes kiek gi mes galim kentėti patys ir skaudinti kitus. Ar susimąstėt, kas jūs esate?

vienas iš induistų mokytojų sako, kad mes neesame nei žmonės netgi nesielos, mes esame tai kas visa tai patiria - intelektą, jausmus, kančias, ego... mes esame patiriantieji. nzn gal nesamonė, tačiau kai remiesi logika, būni atviras informacijai, domėtis gali visų religijų tiesomis ir randi labai daug bendrumo.

Esmė ta, kad iki tokio suvokimo mes turime ateiti per savo pačių patirtį. Žinojimas, kas mes esam, turi atsirasti mumyse, kad tai būtų tikras, natūralus, prigimtinis žinojimas. Todėl aš ir siūliau tyrinėti save, išsiaiškinti "Kas aš esu?". Tas mokytojas teisus, mes esam tai, kas viską patiria. Kol mes nežinom, kas mes esam, ir laikome save asmenybe - mes esam ego. Asmenybė yra ego. Asmenybė yra istorija, minčių sankaupa. Asmenybė = ego = protas = iliuzija. Svarbiausia yra nuoširdumas, nuoširdus kalbėjimas apie save, nuoširdus žvilgsnis į kokią nors situaciją, nuoširdus santykis su kitais. Visur ir visada turi būti nuoširdus. Nuoširdus ir paprastas. Nuoširdumas yra tarsi ėjimas į save, sugrįžimas į savo tikrąją prigimtį, į savo natūralumą. Nuoširdumas praskiria ego debesis. Nuoširdumas išlukštena tave sluoksnis po sluoksnio kaip svogūną, kol galiausiai nieko nelieka, nes nelieka asmenybės. Ir kai nieko nelieka, tada esi tu.

EDIT: "Tas mokytojas teisus, mes esam tai, kas viską patiria" - ir net ne tai... Tada reikia eiti dar toliau ir atrasti "kas visa tai patiria?", nes vis dar yra kažkas, kas kažką patiria... ir vėl grįžti prie to, kad aš viską patiriu... tuomet, kas esu aš?

pazeidus smegenis ir pasikeiti tu ir visos tavo funkcijos kam tu manaisi skrtas.tai tik delto kad neuronus pazeidei ar kokia hormonaline sistema.o siela kur?tai tik niekuo neparemta fantazija.

Vargu ar naudojant viena ar kita pavizdi galima yrodyti kad dievas yra , lygiai taip pat galima keturis pavyzdzius kad jis neegzistuoja .Skururkite dieva ir jis bus ! Pasistatykite kambaryje buda ir turesite savo personalu dieva .Taigi ar dievas yra ? Taip yra mano miegamajame .Pakalbekim ne apie sukurtus dievus ne parasytus ir isgalvous .Manau Dievas sedi mums ant nosies o mes ji nematome !