Andre wrote:Best In The World wrote:Tiesa turetu buti priimta nesvarbu kokia forma ji isreiksta.
Tik del to kad tiesa nemandagi nedaro jos netiesa ir nedaro priezastim ja ignoruoti.
Drįsčiau papildyti, kad šios Jūsų tezės galioja tik Jūsų intelekto ir tiesos siekėjo lygiui.
Bet tai čia jau mano asmeninė patirtis, nes pati linkusi tiesą išrėžti tiesiai šviesiai. Ilgainiui gyvenimas išmokė visgi dažnokai patylėti, kai tos tiesos niekas neprašo. O dabar labai stengiuosi patylėti ir tada, kai tiesos lyg ir prašo, bet jeigu ją sakai, paaiškėja, kad visai neprašė, net atvirkščiai (bet toks elgesys labiau būdingas moteriškos elgsenos žmonėms, beje, nors nebūtinai tai moteriškos lyties žmonės).
Manyčiau, kad sakantysis tiesą visų pirma turėtų sau pačiam sąžiningai atsakyti, ko jis siekia - ar garsiai išrėkti tiesą, nes AŠ ŽINAU TIESĄ, ar jis siekia, kad TIESĄ SUGEBĖTŲ IŠGIRSTI KITAS.
Pastaruoju atveju sakantysis, manau, turėtų atsižvelgti į klausantįjį ir pagal jo ypatybes parinkti jam priimtiną, netgi kartais viliojančią tiesos formą. Juk vanduo savo savybių nekeičia priklausomai nuo to, kokioje talpoje pateikiamas, tačiau kai siūlome jį gerti neištroškusiam iš kiaulių kibiro, didelė tikimybė, kad vandens gerti atsisakys, o iš aukso taurės susigundys ir net pajus, kad vandens nori dar ir dar, ir jau taurė nebus būtina.
Nors būna situacijų, kai tiesa tiesiog veržiasi iš žinančiojo lūpų ir jis negali sustabdyti tos ugnies. kitaip mirs. išduos save ir tiesą.
O juk Biblijoje parašyta - nebarstykite perlų kiaulėms... Bet su šia tiesa man sutikti sunku - o kas aš tokia, kad nuspręsčiau, jog tai kiaulės? Argi perlai, pažerti kiaulėms, pakeis savo pavidalą? Na, gal pabus purve, gal paklius į kiaulės vidų - kaip paklius, taip ir išklius 
bet jei bent vieną perlą suės bent vienas puskiaulis ir pažvelgs išsilaužęs dantį iš skausmo į dangų ir pamąstys apie debesį - tai ar ne puiku? ar perlas ir jį barstęs neprisidėjo prie puskiaulio evoliucijos paspartinimo:)
Juk visi kada nors patirsime nušvitimą, visi turime savyje kibirkštėlę, kuri siekia sugrįžti į pirminį šaltinį Ar tik ne Kantas pateikė puikų pavyzdį - kaip lengva moraliam žmogui grąžinti rastą piniginę ir tai nėra jo nuopelnas, o koks tai aukštas pasiekimas žmogui, kuris linkęs piniginę pasilikti sau - užlipti ant aukštesnės pakopos nėra lengva... O gyvenimo laiptai - begaliniai, o ant kiekvienos pakopos vis kiti žmonės, kai kurie iš jų visai nenori kopti aukštyn, nors Bestas juos šaukia ir keikia, kai jie to nedaro
Cia gal moterim sita sunkiau suprast yra, nes moterys viena kitai visada duoda melagingus komplimentus, tuo tarpu vyrai vienas kita visada duchina ir pabrezia vienas kito trukumus, bet skirtumas tas kad ju duxinimas nera melas. Vyrai pasako teisybe per pajuokavima tavo saskaita ir jei esi protingas priimsi ta tiesa ir pradesi taisytis ir pasikeisi.
As galvoju, kad man nesvarbu kas nori tiesos ar ne. As galvoju kad kiekvienas zmogus turi moraline prievole buti tiesos puseje net jei ji karti ir ne tokia kokios noretum. Galvoju kad nuosirdumas ir teisybe yra visu kitu vertybiu pagrindas. Geris gali buti ir nenuosirdus, kai netycia kazkam padarai gero, bet cia labiau pasekme. Kalbeciau apie geri kuris yra intencinis. Tu negali buti nei geras, nei mylintis, nei garbingas jei tame nera tiesos. Bet kokia meile garbe geris paremnti ant melo yra tik iliuzija. Visos vertybes per nieka.
Ir religijose tai atsispindi labai, dievas vaizduojamas per amzina sviesa, lai tiesa mus islaisvina ir taip toliau.
Ir nemanau kad labai svarbu ar ja yra kazkas linke isgirsti ar ne. Man atrodo tai isvis nieko bendra neturi su tuo kaip ja mato kiti. Ne del kitu ta tiesa turi ir nesioji ir skleidi. Jei aplamai turi bent kokio tikejimo kad rytojus gali buti geras bent kazkiek geras, privalai gerbti, vertinti ir siekti tiesos, pirmiausia tiesos o tada viso kito.
Kazkada man nesiseke viena dalyka padaryt labai, bet mane visi gyre kad labai gerai ir fainai ta dalyka darau. Kol nesusiduriau su issukiu nes nesugebejau realizuot saves kur noriu darydamas ta dalyka. Ir negalejau paaiskint kodel. Ir pradejau klausinet visu is eiles ieskot atsakymo ir visi sake kad viskas gerai ir fainai. Kol galop sutikau viena zmogu, kuris buvo kitoks nei kiti. Jis man pasake kad tai ka darau, darau labai lievai ir pasake kodel. Remiantis jo izvalgomis as pradejau keistis i gera ir problemos issisprende.
Tai, jo. Netyliu. Jei kas nors durnas tai ir sakau kad durnas. Geriau nei kurt iliuzija ar prisidet prie iliuzijos kurimo
