21

Re: sava kuryba...

:::024:::035:::024

22

Re: sava kuryba...

Visa tai yra beverciai paistalai..:D

23

Re: sava kuryba...

Kai kartais pakeliu aukstyn akis...
Isvystu jy - menuly, svyti jis...
Kai kartais uzsimerkiu ir tyliu...
Girdziu tik jy - skambejima tylos...

Kai nurimstu, susimastau...
Prisimenu tik jy - snabzdejima lietaus..
Kai praveriu ir jau ruosiuos sakyt...
Sustapdo jis - ir uzveria duris...

Bet kai verkiu...
Kai skaudinu kitus netgi zvilgsniu...
Jis tyli, jo nera...
Nes myli jis tada, kai tu myli kitus....

24

Re: sava kuryba...

Tomas, 26 parašė:

Visa tai yra beverciai paistalai..:D


kam beverciai, kam ne.... jei pats to nemoki, tai nereiskia, kad tai yra bevertiska... susimastyk

25

Re: sava kuryba...

Siokios tokios liudesio eiles

Myliu kažka,bet nežinau ka.
Kazkodėl gyvenu , bet nezinau del ko.
Turėjau gyventi dėl taves- bet taves neturiu.
Tai ir tiesiog negyvenu , o plaukiu tik plaukiu pasrovui.

26

Re: sava kuryba...

sita sukuriau vakar nes mane izeide mano drauge su vienu vaikinu.

tu apgavai mane
su mano drauge
tu labai zaidei
bet nieko nesakei
tavo spindinciose akyse
kazkada maciau save
tu mane buciavai
bet nieko nejutai
tu zaidei ne su viena
vezei su savo masina
bet viska pamirsau
nes kita pamilau

27

Re: sava kuryba...

Nebegaliu tavęs nekęsti

Ir verkti šaltom žiemos naktim...

Aš trokštu vėl tave mylėti

Ir prisiglausti prie tavęs.

Pamatyt tave norėčiau šiandien

Ir pasakyt kaip dievinu tave...

Bet manęs matyti tu nenori

Ir atstumi kai prieinu šalia

O aš jau nebesuprantu

Ar man skaudu,

Ar aš linksma,

Kad šiandien pamačiau tave...

28

Re: sava kuryba...

mano meile tau - lyg mazytis vandens laselis
jis pamazu sruvena ieskodamas taves
siam klaisdziam kely noriu rasti as tave
noriu, kad musu meiles leseliai susijungtu i viena
sruvena meiles laselis ieskodamas taves
bet jam sunku, nes kely daug kliuciu
bet meile visagale ir jai nebaisu
jis vis verziasi tolyn prabegdamas pro kliutis
laselis pamazu vis arteja prie tavo meiles
du mazyciai laseliai susitiko ir susiliejo
i viena dideli kupina dvieju zmoniu meiles lasa
ir dabar tas meiles leselis nebebijo kliuciu
nes jam nebaugu, nes jis visagalis ir amzinas
ir teka laselis amzinu meiles keliu i saules sviesa
ten kur amzinai deks meile ir ji nebles
teka ten kur tik as ir tu.

29

Re: sava kuryba...

Paprastumas puošia žmogų,
atvirumas suteikia žavesio,
nuoširdumas priverčia tikėti,
o tyras žvilgsnis – įsimylėti…

mąstymas parodo brandą,
bendravimas – pagarbą,
šypsena – šiltumą,
o apkabinimas – jausmus.

Šypsokis man ir jausiuosi svarbi,
Žiurek į akis – jausiuos reikalinga,
Apglėbk, ir saugumas užplūs kūną,
Paimk už rankos – ir eikime priekin drauge.

Praeitis – gerai.
Ji duoda daug patirties ir išmokina gyventi.
Skaudūs prisiminimai padaro mums stipresniais,
O geri – taip šildo…
Tačiau tai yra praeitis…
Tai buvo… buvo gera ar skaudu…
Bet tai buvo ir daugiau to nebebus..
Neleisk niekada niekam valdyti Tavo gyvenimo…
Net praeičiai.. ar prisiminimams…

Ateitis – tai nuostabu,
Ji tokia jaudinanti, traukianti ir paslaptinga.
O kiek daug laukia priekyje…
Tik pažvelk…
Kažkur ten, yra tas Tavo taip lauktasis ir išsvajotasis žmogeliukas…
Tas žmogeliukas del kurio Tu gyveni…
Neleisk prisiminimams neleisti Tau jo pamatyti…
Nebijok bandyti – patikėk manim…
PABANDYTI VISADA VERTA…

Negi nori visa gyvenima po to galvoti…
-“o jei bučiau pabandęs… o jei tada…”
nudegsi – nudegsi…
toks gyvenimas…
skauda dažnai…
bet tai mus stiprina…
moko gyventi…
tikėk visada, kad bus akimirkų, visada jų bus, kurios privers patikėti, kad pasaulis gražus, o gyventi taip nuostabu…
kasdien atrasti ką nors naujo…
pažinti ką nors…

o kai sutiksi savajį žmogutį…
visas skausmas patirtas jo beieškant dings…
nes meilė…
nes  tas žmogutis…
parodys pasaulio ir gyvenimo grožį…
kai rasi jį – tvirtai apglėbk…
ir paliesite žvaigždes drauge…
aš TIKIU…
todėl prašau… tikėk ir Tu…
tikėkime drauge…





30

Re: sava kuryba...

tavo akys kaip du perliukai,
jie ziuri i mane karstai,
jie mano sirdi perduria kiaurai,
privercia tave pamilt karstai.

tavo lupos kaip saldziausias medus,
noriu jas buciuoti ne vienus metus.
tavo lupos skandina mane gilei,
noriu tai jausti as amzinai.

tavo rankos mane apglebia tvirtai,
tai lyg tavo meiles kerai.
tavo kerais as apsvaigus jau ilgai.
noriu but salia taves tiktai...

mano meile tau lyg jura be krantu,
jos pabaigos as jau nebematau.
bangos kyla tai nutyla,
jos skandinti nori tiktai tave.

noriu klykti, saukti ir myleti!!!
noriu apie tai visiems sakyti,
noriu kad visi zinotu kas manyje gi slypi.
noriu ir tau tai pasakyti.

meile liejas per krastus,
bega pas tave ji per laukus.
nesa mano sirdi pas tave,
nes noriu buti as salia.

savo sirdi atiduot tau noriu,
noriu degti tavo meiles ugnyje.
noriu kad tu noretum to kas manyje,
noriu kad tu myletum tik mane.

31

Re: sava kuryba...

Mano gyveimas..lyg traukinys... Kaskart vis jam sustojus, keleivis koks iseda.. ir shtai viena karta i ji isedai tu, o nuo tu rudu akiu ash zhvilgsnio atitraukt... nebepajegiau.. sudomiani mane, o mano mintys... lyg beprotes taves kaskart..vis kviecia.. mano gyvenimas lyg traukinys: pasens jis, surudys, o tu ishlipsi.. bet dar kolkas pabuk cia, pasedek.. Nes ash tave... Nes tu man...myli...

32

Re: sava kuryba...

Surask mane... Kuriu meiles eiles Tau... Nors dar nesutikau siam kely Tavo akiu... Mano meile... Mano gyvenime... Zinai, as niekas pries Tave... Menka laiko dulke... Bet tik surask mane... Ir as nebebusiu niekas... As busiu Tavo gyvenimas... Busiu Tu... Manyje sutilps visas Tavo pasaulis... Ir simta kartu daugiau... Tau tereikia surasti mane... Mano meile...

33

Re: sava kuryba...

Nepamirsi to kuri tu myli,
Nes jis visad salia.
Nepamirsk ir to kurio nemyli,
Nes gali but,kad myli jis tave....:::b31

34

Re: sava kuryba...

gyvenimas per trumpas,
todel nespejam visko ivertinti
kai susimatom, kad jis tik vienas,
jau buna per velu.
niekada nesuzinosim
kada ateis diena
kai paliksim si pasauli.
tai gali buti ir rytojus...
todel tausokim save,
dziaukimes kiekviena minute,
kiekvienu saules spinduleliu.
ir mylekim savo gyvenima,
kad ir koks jis bebutu,
juk jis tik vienas.

35

Re: sava kuryba...

saules spindulelis zvelgia i tave,
jis nori tave paliesti.
saulute nori tave visa isbuciuoti
noriu ir as pabut spinduleliu.
noriu padaryti tave laimingu,
as tau busiu dziaugsmo dalele,
pabusiu ir mazyte asarele tavo aky.
noriu buti tavo gyvenimo sviesa,
kuri niekada neuzges tavo kelyje.
noriu pavirsti pukeliu
ir nuskristi pas tave,
prisiliesti prie tavo veido
ir visada buti salia.

36

Re: sava kuryba...

atrode, kad nugrius dangus,
bet jis taip ir liko aukstai.
atrode, kad nebemylesiu taves,
bet vis dar karstai myliu.
atrode, kad mane palikai visam,
bet mes ir vel kartu.
atrode, kad neiveiksim siu meiles isbandymu,
bet mes vis zengiam tolyn.
atrode, kad dangus apsiniauke juodai,
bet jis dabar toks zydras.
atrode, kad isskirs mus likimas,
bet jis mum leme myleti amzinai.

37

Re: sava kuryba...

Sakyk, kad myli mane Sakyk, kad laikas paliktu mus. Sakyk, kad nori but su manim kartu. Sakyk, ir as atsakysiu tau: - As noriu but su tavim vis labiau. As noriu, kad laikas paliktu mus, Nes noriu su tavim pamirst visus. Tik tu sakyk, - as myliu tave, Trokstu, ilgiuosi taves! Ir as atsakysiu tau: - As myliu tave vis karsciau, Trokstu, geidziu as taves vis stipriau! Tik tu sakyk, - as myliu tave, Laukiu, ilgiuosi, ateik pas mane!

38

Re: sava kuryba...

As ti ne toks jau romantiskas sakau maukis kelnes susipazinsim !!!!aisku jau paskui sakau manes nera nes paskendau Tavo akyse :::003

39

Re: sava kuryba...

Koks kelias buvo ilgas pas Tave - Atrode, kad kazkur gyvenimas isejo... Bet as tikejau ir vis laukiau naktyje, Nors sirdi kartais neapsakomai skaudejo. Iseis per kopas metai svetimi - Mums tos ilgos keliones niekam nereikejo - Vos susitike, pasijutom artimi, O juk gyvenimas praeit galejo...

40

Re: sava kuryba...

Uzmiki dar paskutini karta, Uzmerki savo pavargusias akis, Uzverki savo zvilgsni salta, Ir tyliai ieisiu as kaip vagis. Padainuoki man dar paskutini karta, Istarki tai, ka taip norejau girdeti. Pabuk su manim dar vakara viena, As zinau, kad gali man padeti. Nubrauk mano asara ranka, Galbut tai paskutinis kartas, Paliesk mano plaukus nejucia, Juk sis momentas to vertas. Patylekim dar paskutini karta, Pasedekim prie zvaigzdziu silumos greta. Rasa nunes mane toli uz horizonto. Rytoj jau nebejausiu taves jau salia...