[ Uždaryta ] savizudybes ... (Puslapis 4 iš 6)

Kazkada seniai, kai buvau jauna buvo situacija, laikotarpis, kai man buvo taip negera, jog savizudybe (brr, baisiai skamba) pradejo atrodyti lyg geriausia iseitis. Tai buvo labai neilgai, taciau visgi buvo. Ir buvo butent todel, jog nebemaciau iseities, budu, jegos pakeisti tai, kas buvo. Pakeisti savijauta, aplinkybes, pabegti nuo to skausmo, negeroves, kurie buvo viduje. Zinojau, kad reikia laiko, bet buvo pernelyg blogai ir sunku, kad galeciau laukti.Bet pagalvojus apie tevus, kurie man brangesni uz viska zinojau, kad tai juos suzlugdytu. Be viso to, as ir baile. Dabar vertindama tai, manau, jog vistiek nebuciau isdrisus to padaryti. Bet tai uzgrudino. Viskas praeje, viskas gerai. O ir save suprantu, kodel tuomet jauciausi taip ir ne kitaip, kodel buvo tokios mintys. Neatrodo nei keista, nei baisu. Manau, kad pakankamai daug zmoniu susidure su tuo, tokiomis mintimis. Taciau dziugu, kad sveikas protas nugali emocijas. BET. Silpnu zmoniu, nesugebejusiu susitvarkyti su savimi niekad nekaltinciau. Nekalbu apie piktybinius atvejus ir kvaila siekima atkreipti demesi, nemastant apie pasekmes.

Niekas, ką darai vien tik dėl savęs, laimės neatneša. Tavo kūnas ir protas yra tiktai priemonės, bet ne tikslas - juk visi kada nors mirsim, ir kas tada iš jų liks? Todėl jais, be abejo, reikia rūpintis, kad pirmasis būtų sveikas (na, kiek tai įmanoma), o antrasis - aiškus (nes niekas kitas to nepadarys), bet pernelyg jų nesureikšminti. Na, žmonės išgalvojo terminą "savigarba". Bet, kai geriau pagalvoji, tai tavo savigarba labiau reikalinga kitiems, nei tau pačiam - tai jie geriau jaučiasi, bendraudami su aukštesnę savigarbą turinčiu žmogumi. O tai jausdamas ir pats jautiesi geriau.
Norų tenkinimas ir malonumų ieškojimas taip pat nieko gero neduoda. Tai, kas buvo malonumas, anksčiau ar vėliau tampa norma, o "alkis" tik išauga. Kai tų dalykų netenki, atrodo, kad atėjo pasaulio pabaiga, kai kas ir žudytis sugalvoja. Atsipalaiduokit! Oro yra, maisto ir vandens yra, nešalta ir nelyja ant galvos - reiškia, turi viską, kas būtina. Visa kita yra tik papildomos priemonės kokiam nors tikslui pasiekti.
Nėra jokio reikalo gilintis į save ir ieškoti savyje ko nors bloga - bus tik dar blogiau (savo kailiu patyriau). Žymiai geriau (ir įdomiau) yra dairytis aplinkui, o ne tyrinėti save.

Na, kaip visada, ne į temą pavariau (gal ir nusišnekėjau befilosofuodamas), bet nuo savižudybės turėtų padėti

Niekas, ką darai vien tik dėl savęs, laimės neatneša. Tavo kūnas ir protas yra tiktai priemonės, bet ne tikslas - juk visi kada nors mirsim, ir kas tada iš jų liks? Todėl jais, be abejo, reikia rūpintis, kad pirmasis būtų sveikas (na, kiek tai įmanoma), o antrasis - aiškus (nes niekas kitas to nepadarys), bet pernelyg jų nesureikšminti. Na, žmonės išgalvojo terminą "savigarba". Bet, kai geriau pagalvoji, tai tavo savigarba labiau reikalinga kitiems, nei tau pačiam - tai jie geriau jaučiasi, bendraudami su aukštesnę savigarbą turinčiu žmogumi. O tai jausdamas ir pats jautiesi geriau.
Norų tenkinimas ir malonumų ieškojimas taip pat nieko gero neduoda. Tai, kas buvo malonumas, anksčiau ar vėliau tampa norma, o "alkis" tik išauga. Kai tų dalykų netenki, atrodo, kad atėjo pasaulio pabaiga, kai kas ir žudytis sugalvoja. Atsipalaiduokit! Oro yra, maisto ir vandens yra, nešalta ir nelyja ant galvos - reiškia, turi viską, kas būtina. Visa kita yra tik papildomos priemonės kokiam nors tikslui pasiekti.
Nėra jokio reikalo gilintis į save ir ieškoti savyje ko nors bloga - bus tik dar blogiau (savo kailiu patyriau). Žymiai geriau (ir įdomiau) yra dairytis aplinkui, o ne tyrinėti save.

Na, kaip visada, ne į temą pavariau (gal ir nusišnekėjau befilosofuodamas), bet nuo savižudybės turėtų padėti

Viena karta bandzhiau zhudytis shokdamas ish penkto auskhto bet gavosi labai
esekmingai nusileidau tiesiai i krumus. Nuo to karto sau prizhadejau niekada nesizhudyti.

Tomas, 27 parašė:

Viena karta bandzhiau zhudytis shokdamas ish penkto auskhto bet gavosi labai
esekmingai nusileidau tiesiai i krumus. Nuo to karto sau prizhadejau niekada nesizhudyti.

o priezastys kokios buvo ? nelaiminga meile ? ar kas kad jau taip pro langa istumti megino ? :?

Linas, 19 parašė:

Tomas, 27 parašė:

Viena karta bandzhiau zhudytis shokdamas ish penkto auskhto bet gavosi labai
esekmingai nusileidau tiesiai i krumus. Nuo to karto sau prizhadejau niekada nesizhudyti.

o priezastys kokios buvo ? nelaiminga meile ? ar kas kad jau taip pro langa istumti megino ? :?

Man kazkodel atrodo, kad Tomas juokavo... Labai jau sarkastiskai man nuskambejo jo postas...:)