Pažvelkit kitomis akimis (Puslapis 2 iš 4)

Aš nerašau, kad jis siaubingas. Aš rašau priežastis, dėl kurių nepasitikiu, dėl to, kas jau nutiko. Kad aš norėčiau tokių situacijų išvengti. Man asmeniškai būna apmaudu, kai pareina tėtis su vyresnėliu abu surūgę, pikti, apsižodžiavę, kaip vaikų darželyje, kai sūnus aiškina tėvui, kad jam nereikėjo atvažiuoti. Tačiau aš aiškinu sūnui, kad jis negali taip kalbėti, kad jis neteisus ir t.t. ir prašau jo atsiprašyti. Aš jaučiuosi be ryšio, kai jis tarkim bara juos už menkniekus į kuriuos aš niekada nekreipiu dėmesio, Taip, aš pykstu, kai jis įvedinėja savo taisykles mano namuose nepasitaręs. Bet tai mano jausmai. Tačiau tas nepasitikėjimas išsispręs palaipsniui, nes apie tai jau masčiau ir turiu keletą idėjų, kaip būtų galima to pasiekti. Nepaisant kažkokių nesutarimų, kurie atsiranda besirūpinant vaikais ir turint skirtingą pasaulėžiūrą, aš noriu, kad mano vaikai bendrautų su savo tėčiu, žinotų koks jis, ką mėgstą, kad turėtų savo prisiminimus su juo. Norėčiau kad vyresnėlis galėtų nuvažiuoti pas tėtį, pirmus kartus gal tiesiog savaitgaliui ir jei viskas jiems klostysis puikiai, galės praleisti mokyklos atostogas kartu. Sūnus nori į atrakciono parką (aš su vaikais buvau įvairiose skirtingose vietose), galvojau nupirkti jiems bilietus ir nuvežti abu visai dienai. Tuo tarpu aš su mažiukais galėčiau nuveikti ką nors kita. Kaip ir sakiau, visa tai palaipsniui ir aš su tuo susitvarkysiu..
Bendravino su vaikais galima išmokti, reikia tik laiko ir aišku su jais bendrauti. Niekas negimstam viską mokėdami.
Pasikartosiu matyt ne kartą, kad mano pagrindinė problema - buvimas po vienu stogu, kai pastoviai reikia girdėti "aš tave myliu", "aš tavęs pasiilgau" ir t.t. Gal aš tikrai kokia durna, bet jau ne vieneri metai, kaip aš nesugebu žmogui išaiškinti, jog tarp manęs ir jo bendri tik vaikai, jog jokių "mes" niekada nebus. Kalbėjom ne kartą, buvau pasiuntus toli toli, nes niekas nebepadėjo, bet aš juk negaliu su juo nebendrauti, juk yra vaikai. Kadangi aš jau praradau vitį šitą bendravimo momentą išpręsti, mėginu rasti kitokių būdų (ir nesakykit, kad tai kaip iš fantastikos srities. Atsakykit geriau į klausimą, kiek kartų jums reiktų išgirsti "ačiū", kai sakote, jog mylite žmogų, jog suvoktumėte, kad daugiau sakyti nebeverta?)
Tik todėl aš mėginu suprasti, kaip man geriau pasielgti su jo vaikų lankymu. Man svarbu, kad jie bendrautų, o ypač vyresnėliui reikia tėčio.

As budamas IE nuomavausi kambari, bet asmeniskai zinau bedarbiu lietuvuku kurie nuomouojasi visa nama is bedarbio pasalpos ir net nemano pradeti ieskotis darbo.. UK tikrai stebuklai ne kitokie... Taip kad apie neuzdirba pasakos lochams..

Kiekvienas vaikas nori turėti tėtį ir su juo bendrauti. Pasaulis vaiko akimis yra visai kitoks. Jie greitai pamiršta nuoskaudas (aš ne tik apie jį kalbu, turiu omeny ir savo nesutarimus su vaikais), nes jie myli savo tėvus besąlygiškai. Supratimas, jei mama ar tėtis iš tiesų nekoks, ateina vėliau.
Na gludinu aš tuos jų santykius, nes jis neturi tiek kantrybės vaikams. Bet gi ne visada. Aš gi nesakau, kad jis despotas, žiaurus ar dar koks. Tiesiog man norėtųsi, kad jis neapšauktų dėl menkniekio (nevyksta tai pastoviai, tai tiesiog įvykiai).
Paprasčiau paaiškinus, aš, būdama mama, kartais manau, jog kai kurie poelgiai yra neteisingi ar nesąžiningi vaikų atžvilgiu, todėl natūralu, kad man norėtųsi jų išvengti.
Vaikai tai priima kitaip. Taip, jie susipyko su tėčiu, galbūt juos ne už ką apšaukė, bet jie susitaikė ir vėl viskas gerai. Man nenormalu, kad aš išleidau vaikus pasivaikščioti su tėčiu, o jis nusivedė pas draugus, kur vaikas pusę dienos pražiūrėjo filmukus. O vaikui: jis su tėčiu, jis žiūri filmukus..  Normalu, kad aš ir vaikai situaciją matome skirtingai.
Vyriausias vaikas nori matyti tėtį, bet nieko baisaus, jei jis neatvažiuos, vidurinis apskrtitai yra jautrus vaikas, va jis nori matyti tėtį labiausiai (paskutiniu metu dažnai klausinėja), o mažiausiam irgi smagu su tėčiu, gali pasakoti ka veikė.
Sakai, jog man mažiausiai turėtų rūpėti kur jam apsistot. Na, gal ir tiesa, reikėtų prisiversti mastyti būtent taip. Tačiau paprastas žmogiškumas neleidžia man to daryti. Tiesiog vien todėl, kad jis finansiškai padeda kiek gali, kartais skolinasi pinigų, kad galėtų tarkim padėti su papildomais pirkiniais vaikams, man atrodo būtų neteisinga sakyti, jog jis turi pasirūpinti būstu tam laikotarpiui. Neturėčiau taip galvoti, jis juk nedaro man paslaugos, tiesiog prisideda prie vaikų išlaikymo. Nu velnias, bet taip jaučiuosi, lyg prasikaltusi, jei sakysiu apsistok kitur.

tu gal kokia blondine nes taip atrodo -jai tau patinka su savim sneket tai uzdavinek klausimus ir galvok atsakimus,ir dar patarimus dalina kai pati nieko negali nusprest

Kur protas? hmm... ta prasme:
a) visi susilaukę trejeto vaikų neturi proto.
b) visi turintys trejetą vaikų ir išsisikyrę su vyru neturi proto.
c) kur protas?! Kam reikėjo trijų vaikų, kad po to išsiskirtum? (bet tada kam valgyti, juk vis tiek išalksi? kam gyventi, jei po to numirsi?)
d) Kur protas?! išsiskyrę ir turintys trejeta vaikų problemų nesprendžia, palieka jas likimo valiai. gal pačios kaip nors išsispręs.
Čia kuris variantas? Aišku, jų dar begalė. Būtų įdomu išgirsti nuomonę

as nesidrabstau ,nesmerkiu ir neteisiu taves  as kalbu aplamai..kad tokia situacija yra ,,man nesvarbu kaip kas gyvena ,manes tai neliecia ir neapsimetineju kad man tai rupi...kiekvienas turetume atsakyt uz veiksmus zodzius,,ir kazkada tikrai atsakysim vienaip ar kitaip,,,

cia tavo gyvenimas kad ir 10 turek ,,,

Sigita,  teisingai paminejo.. Jeigu tau sis zmogus liudina, del griezto arbo tolimesnio atstumo... viska dar galima sudelioti...  Nes seima yra gyvenimo vertybe... Visgi tiek ideta, trys vaikai - jusu kartu pragyventas laikas... Tai pasako, kad tas zmogus buvo labai svarbus... tikrai galima viska atgaivinti visuose klausimuose...

Bet jeigu pas tave jausmai isnyko(isgaravo).. ir jautiesi su juo, kaip svetimsale o gal dar liudniau... Nes kolkas jauciasi laiske, smulkus faktai, koks jis tau nepatinka... Bet
viska ka parasei yra smulkmenos jusu gyvenime(kad nepasitiki viena ji palikti su vaikais, kad jo gyvenimas kitoje vietoje- del seimos yra smulkmena. O panasu, kad jis tik del seimos ir randasi ten...
Jeigu jus nutrauksite santykius... Tikrai maziau laiko,  vaikai matys teva, maziau gausite paramos(lesu).. nes jo gyvenimas bus kazkur kitur kuriamas su kitu zmogum... Nors jo mintys kolkas tik apie jus....
Bet jeigu jau nori  apkarpyti viska.. nes ten sudejusi taskus..
Pasakyk jam kaip istiesu jautiesi, kad pavargai ir nori kurti viska pati viena is naujo .... Nes tavo gyvenimas yra tik tavo... ir ji gyventi nugyventi turi dziaugsmingai...
Todel kada jis atvaziuos kita karta.. vaikus duosi jam pati. o jis ten su jais ar pasivaikscios.. ar nusives kazkur(su jais praleisti laika)...

Atstumu meiles niekada nebuna... nebent tai trumpai ir laikina... vienintelis budas tai neprarasti - prisijungti drauge...

Kas liecia kito klausimo.. Gyveni savo teritorijoje, gal jo, o gal bendrame..
Tokiu budu jums kartu,  dar bus ka spresti

Cia tik is sono palaikymas...
Jam reikia suprasti, kad nebus kaip buvo.. nes jus gyvenate skirtingus gyvenimas (tik dziaugsmas laksto tarp jusu (vaikai), ka ir turite vertinti (kaip grazu gyvenima, atsiminimus)... Buti su zmogum kuris nieko nejaucia.. tai yra kaip atsiremti i salta dideli akmeni..  Meile yra auginama o stai pas jus nera tam laiko - todel jus vienas nuo kito toli.....