Ar mums rūpi kitas žmogus, arba kodėl Jėzus mirė už tave ant kryžiaus? (Puslapis 1 iš 2)

Jeigu tau Tomai būtų pasirinkimas, ką tu nupirktum benamiui (tavo vadinamasis "bomžas) kefyro ir duonos riekią ar gera dozę taip vadinamo odekolono? gali viešai ir neatsakinėti, tiesiog pamąstyk kas jam būtų geriau.

Kartą priėjo firminiais rūbais apsirengęs liesas berniukas ir liūdnai paprašė pinigų. Paklausiau kam jam jų reikia? Pasiskundė, kad nori valgyti ir pirktų bandeles. Nupirkau vidutinės kainos porą bandelių. Jis jas išmetė į šiūkšledėžę nepažiūrėjęs į maišelį, mano akivaizdoje ir susiraukęs nuėjo. Ar tikrai visiems reikia pagalbos kurie jos prašo arba kuriems mes norime padėti? Argi nematei Antanai, istorijos, kai moteris priglaudė valkatelę, o šis, viskuo aprūpintas, visvien sėdėdavo prie kelio ir kaulydavo pinigų iš bet ko, net iš tų kurie atiduodavo ištiesų skurdžiai savo šeimai uždirbtus prakaitu pinigėlius, vien todėl, kad valkatėlės toks pomėgis ir jis yra kaulijimo profesionalas? Argi normalu, kad 30 metų valkata prašo iš vaikų, kurie patys neuždirba, nežino nei vertės, nei tų pinigėlių uždirbimo kainos? Manau ne nuo pagalbos reikia pradėti, nuo žmogaus savigarbos skiepijimo, sažiningumo kaip vertybės pripažinimo ir šios vertybės propogavimo. Manau, kad iš tų, kuriems lyg ir reikia pagalbos išties tik laaabai mažam procentui tikrai reikia pagalbos ir tikrai ne arbatos, o patarimo, palaikymo, kartais užuojautos. Bet atpažinti ar žmogui šiandien reikia leisti pabūti pačiam su savimi ar reikia pabūti šale jo-gana sudėtinga. Net ir paklausus ne kievienas pasakys ko išties jam sunkią akimirką reikia.
Nėra pasitikėjimo, nėra tikėjimo kitu, yra didžiulė fobija būti apgautam- turbūt tokie dalykai mums trukdo dalinti ir gauti pagalbą tuomet kai jos labai reikia, o ne tuomet, kai tik užsinorime ar tiesiog užsinori kiti.
Až esu už tai, kad koks bebūtų žmogus, jis vertas mandagaus ir pagarbaus elgesio. Bet pagalbos turime prašyti ir ne dalinti pagalbą, o padėti ją įsigyti.

visu pirma kur jis ten uzsilenke niekas nezino tiesiog malimas liezuviu,,,tema nuvalkiota neidomi ir man visikai nerupi kas kaip koks tstabukas kur numire,,,padeti kitiems uz koki gera as turiu padeti?nesugebi tavo problema,kaip gamtoje sugebi isgyveni nesugebi nudvesk,,,niekas niekam neskolingas

Romantiškas tavo požiūris, Antanai. Daug spragų. Visi mesijais nepabūsim.

Prašo - duok.

Visada tuo vadovaujuosi ir manęs visai nedomina, kur jis tuos pinigus padės ir ar nusišypsos, ar panašiai. Tokio likimo žmogų išvis sunku bandele būtų pradžiuginti. Iš kitos pusės - turiu asmeninės patirties, kai sužinojau, kad centų man glostydamas kojas prašo gerb. profesorius... Kai pakėlę galvą pro juos praeiname, net nepagalvojame, kad jie daug didesni už mus.

jei jau kilo tau ideja kviestis benami i kavine, tai pirmyn, jei tik isdrysi ... Bet... kam tau reikia kitu pritarimo ar palaikymo, jei jau manai, kad esi be keliu minuciu Jezus Kristus? Vaisink benamius kava, o dar geriau- vynu, kalbink zmones gatveje, siulydamas jiems pasisneketi su tavim, filmuok savo reportazus ir tikrai susilauksi kazkokio demesio... O jei pats nesiruosi viso to daryti, tai kam cia burna ausinti tokiom ale idejom ???

Is kur zinai, kad jis neparduos tos meskeres (gaves nemokamai) ?..

Rasa, na juk ne visi tokie, gal kas nors parduotų, o kas nors gal panaudotų tikslingai pagal paskirtį

O kas cia keisto...duok tiek kiek negaila ir tokie klausimai nepasistos☺