Ar gyventumete su moterimi kuri santuokoje pagimdytu ne jusu vaika? (Puslapis 3 iš 3)

"Meile negali atleisti tik vieno - nusikaltimo meilei..." Kaip kazkam gali kilti tokie idiotiski klausimai..? Net elementarios neisitikimybes moteriai atleisti negalima. Ir tai net nediskutuotina. Bent jau as tikrai i jokias diskusijas nesivelsiu.

jeigu moteris pastotu nuo kito vyro, tai galetu susirinkt daiktus ir ciuozti pas ji. jokiu atleidimu. vaikas turi augti su biologiniu savo tevu.

Labai jau cia viska supaprastinai. Siaip Kulturingas sioj vietoj teisesnis: vyras labiau myles tuos vaikus, kuriu mama myles tuo metu ir su kuriais gyvens. Nes jis juos matys kasdien, su jais bendraus, bendrai spres problemas, tarp ju bus rysys. Nors ne biologinis. Ir nebutinai myles savo biologini vaika, su kurio mama nesutars, kuri galbut matys karta per menesi ar net reciau. Nors genetiskai tas vaikas bus jo, bet neliks to artimo rysio, o tik (galbut) pareiga savo vaikui.

taip.

Čia ne apie genetinę kokybę, brangioji Vilma, o apie genų rūšis, ir jų atitikimą.

Genetinę kokybę labiausiai iš labiausiai vartojamų dalykų pažeidžia alkoholis, nes jis praeina pro lytinių ląstelių apsauginę sienelę ir jas pažeidžia, dėl ko jei apvaisinama alkoholio pažeista lytinė ląstelė, išsivysto žmonės su įvairiais pažeidimais (defektais) - tiek veido, tiek smegenų, tiek širdies ir kitų vietų. Tas pats būna nuo įvairių radioaktyvių medžiagų ir kitų medžiagų, kurios gali daryti tokią žalą.

Kodėl niekas? Juk yra įvairiausių žmonių, su įvairiausiais genais, ir (turbūt) kiekvienam pagal skirtingą genetiką, yra tinkamų žmonių į porą ir dauginimuisi, kad ir kokia ji būtų.

Nors galima pastebėti, kad būna labai neįprastos genų kombinacijos žmonių, ir toje aplinkoje esantys kiti, su visai kitomis genų kombinacijomis, nesiporuoja su tuo žmogum ir jam gali būti labai sunku ar (gal) net neįmanoma susirasti žmogų į porą dėl didelio genetinio skirtingumo.

Ne vien mylime tuos žmones, kurie genetiškai tinkami daugintis. Mylime ir tuos, kurie genetiškai panašūs į mus ir tapatūs. Brolių meilė. Tėčių ir vaikų meilė. Mamų ir vaikų meilė. Senelių ir anūkų meilė. Draugų meilė. Porų meilė.

Pavyzdžiui, pas mane yra tokių genų, kokių nėra pas mano senelį, ir yra tokių, kokių yra pas mano močiutę. tas pats ir su mano tėčiu ir mama. Pas mane yra genų, kurių yra pas mano mamą, o pas tėtį nėra. Tėtis ir senelis su manim bendrauja nenoriai, o mama su močiute su manim bendrauja artimai ir noriai. Tai realus pavyzdys apie mane.

Kokie tie veiksniai?

Dėl genetinio panašumo į rudaodžius, mulatus ir kitus. Pirma reiktų žinoti, kokie genai yra pas tuos, kurie renkasi tuos žmones. Gal yra panašių į jų.

Antra, į Braziliją emigravo nemažai lietuvių. Galima teigti, kad dalies lietuvių genetika gana artima brazilų (tamsiaodžių) genetikai Aš taip teigiu iš tokio elgesio fakto.

Kitas dalykas yra kaip veikia galva. Ar ji veikia sveikai ar ne visai, ar yra įgimtų ar įgytų defektų, dėl kurių gali būti tokie pasirinkimai.

Tai žinoma, kad yra ne vien reakcija į genetiką, ir ne vien genetika, o ir kitos įgimtos reakcijos į kitus dalykus ir kad yra jų visuma

Ar aš kur nors rašiau, kad yra tik genetika ir nieko daugiau, kad yra tik instinktas į genus ir jokių kitų instinktų nėra, ar tu tai sugalvojai ir man pritaikei, tada 'parodydama', kad aš tariamai neteisus dėl to, ko nerašiau?

Be to. Yra kiti dalykai. Pavyzdžiui, mano žiniomis maždaug iki 15 metų pas vaiką reiškiasi motinos genai, nuo 15 iki 30 - tėvo, o nuo maždaug 30 - savi - nauji. Gal amžius ir ne visai atitinka, bet mano žiniomis maždaug taip yra. Pagal tai, tarkim tuo metu, kai reiškėsi mano tėvo genai, kurie yra tokie ir tokie, man patiko ta ir ana, o ėmus reikštis naujiems, kurie gali būti ir bus dalinai kitokie, nes bus miksas su motinos, man jau ta gali nebetikti ir tikti kitokios.

Toliau. Mano žiniomis yra du poravimosi ir dauginimosi 'metai'. Pirmas yra nuo lytinio subrendimo iki maždaug 30. Tada nuo 30 iki maždaug 35-36, yra nesiporavimo (nesidauginimo metas). Tada nuo maždaug 35-36 iki vaisingumo pabaigos (vėl) vyksta antras poravimosi ir dauginimosi metas, teisingai vadinamas antru moters žydėjimu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad susiporavus pirmo poravimosi metu man ta moteris tiko ir mes gyvenam kartu. Ateina antras poravimosi metas ir mano žiniomis antram poravimuisi reikalingi kiti partneriai (ką galima ir logiškai paaiškinti palikuonių įvairovės būtinybe) - ir viskas. Nebetinka.

Ar tai pasikeitusios aplinkybės ar įgimta programa?

Atrašysiu arba vėliau vakare arba rytoj, nes turiu eiti, taip kad kolkas gero vakaro

Malonu ir įdomu buvo pabendrauti

Lazda turi du galus....Jei jus isspirdosit moteri su svetimu vaiku lauk, ka darysite toliau ? O ka darysit, jei po kazkiek metu isimylesit kita moteri su vaiku, kuris tikrai ne jusu ? As irgi neatleisciau neistikimybes, bet gyvenime pasidaro taip, kad vistiek buni su moterimi ir svetimais vaikais. O gal but su "sava" moterim ir vienu ne savo vaiku ?.

Na viena yra moteris su vaiku, visai kita yra moteris, pasidarius nuo kito vaiką, vedybų su kitu vyru metu. Jeigu tai praeitis, pvz. buvo ištekėjusi ir ji turi vaiką ir su ja tokia susipažįsti, tai tai nemanau, kad problema. Tada ir matai ką imi ir ar verta imti, ar paneši tokį kryžių ir t.t... Nors tada vaikas turi tėvą, kad ir jo tėvai išsiskyrę... Bet jeigu apgaudinėja, su kitu miega ir įsitaiso nuo jo vaiką, kai jau kartu su žmogumi, tai tai tiesiog yra išdavystė...