Prie aplinkybių taikytis tenka, bet ir aplinkybes susikuriam mes patys. Jeigu tikrai norim, galim pakeisti viską iš pagrindų. Dažniausiai mus riboja mūsų paties susikurtos taisyklės, standartai, o ypač - baimės.
Šiandien Lietuvoje negali būti nebent kosmonautu. Visu kitu - gali. Net be išsilavinimo. Anksčiau reikėjo sugebėjimų, o dabar gal užtektų tik labai didelio noro. Susigraibai pagrindus, labai nori mokytis ir tai bus įvertinta.
Ar aš patenkintas pasirinkimais? Viskas buvo gerai, kol aš elgiausi teisingai. O kai man viskas nusibodo, aš ėmiau žaisti su ugnimi. O su ugnimi žaisti negalima. Jei tu nesilaikai taisyklių, jei tyčia jas ignoruoji ir tyčia laužai, tai tik laiko klausimas, kada susimausi. Aš achu...linau... Mano viražai ir geimas negrįžtamai apvertė mano gyvenimą. Dabar, prieš žengdamas žingsnį tada, aš elgčiausi kitaip. Kad ir kas benutiktų, žmogus prie visko pripranta. Gyvenimas dabar toks pats - su džiaugsmais, su liūdesiu, tik pastoviai lydi skausmas. Gyveni su juo. O būna akimirkų, dienų, net periodų, kai tu gyveni ir džiaugiesi tais periodais. Gali sau pasakyti, kad dėl to verta gyventi - dėl tokios dienos, dėl tokios akimirkos. Nors ir tada tas skausmas tave lydi - visai šalia, lygiagrečiai. Jį jauti, pasukęs galvą - gali matyti, ištiesęs ranką - gali paliesti... Visada vos už kokio pusmetrio... Kaip ryškiausia, plati linija... Ar amžinai - nežinau... Labai ilgam - tikrai...