Tai apgaulinga sritis, nes optimistai būna laimingi, ir kai būna nelaimingi, o tai yra savęs apgaudinėjimas, nepakeičiant to, dėl ko tokie yra, todėl degraduojant toliau. O realistai būna laimingi, kai tikrai yra laimingi, o taip yra, kai tikrai yra gerai. Vytautas Šapranauskas buvo optimistas ir šia prasme, man optimistų labai gaila, nes jie žlunga juokdamiesi ir juokiasi kentėdami, ir kas iš to? Mirtina kaukė ant kėdės. Todėl džiaugiuosi, kad esu realistas, nes kai kažkas blogai, tai nevaizduoju, kad gerai, o surandu kas blogai, pakeičiu, ir būna gerai. O tas jų optimistinis linksmumas ir žiūrėjimas vien į teigiamus dalykus arba vien teigiamai, todėl praleidžiant visa kita, kas su jais vyksta - man yra jų kaukė, kurią realistas permato kiaurai, nes jis žiūri, kaip iš tiesų yra.
Gerai, kad optimistai būna laimingesni tų jausmų prasme, bet reikia suprasti, kad realistui nereikia to, ko reikia optimistui, šia prasme. Realistui reikia būti realistu, o optimistui optimistu, todėl niekas nieko nepraranda ir neįgyja daugiau, nes kiekvienam reikia savaip skirtingai.