Ką geriate šį vakarą? (Puslapis 115 iš 119)

Na taip. Socialinės atmatos.

Aš daugelį metų rūpinausi tokiomis. Tampiau po įstaigas, nes pražiopsodavo terminus, lydėjau į teismus dėl skyrybų, rūpinausi, kad gautų pašalpas visokias, kad neatimtu vaikų ir taip toliau ir panašiai. Nieks negelbsti, nei atsakomybės sau, nei vaikams neturi. Pažadėjo, palinksėjo galva, netgi prisiekė palikti tokius vyrus ir vėl taikosi, pačios laksto jiems iš paskos.
Šlykštu. Gana. Man jau baigėsi supratimas ir bet kokia tolerancija tokioms.
Jos paprasčiausiai nenori. Galimybė visada yra.

Būtent - jos nenori. Ir tai yra jų pasirinkimas ir ne man spręsti, kodėl jos nenori, tai jų gyvenimas, tad kodėl jas "tampyti"? Ir aš nenorėčiau, kad kas nors pagal savo supratimą mane tampytų... Bet nenorėčiau ginčytis ir dėl šventos ramybės bet ką prižadėčiau
Genys margas, o pasaulis dar margesnis, už kitą žmogų nepasirinksi, kaip jam gyvenimą gyventi.... Jis kažkodėl privalo gyventi taip, kai atgyvens taip tiek, kiek jam reikia, tuomet ir pasirinks gyventi kitaip. Neturiu teisės juos smerkti. Vat shameless atidaro duris kaimynei, ji pasiguodžia,  ir vėl išeina. Šiuo atveju tai ir yra viskas, ką jis gali geriausio jai padaryti - ji žino, kad jai bus atvertos durys ir leista spręsti pačiai, ką jai toliau daryti. O vat nenorėtų grįžti atgal, tai ir liktų ir gyventų abu gražiai ir laimingai Arba ne

Padėti vaikams ir laikyti jų mamas socialinėmis atmatomis - skirtingi dalykai.
Galima padėti ir neversti žmogaus gyventi pagal savo įsitikinimus.
Tai nėra tolerancija, tai yra suvokimas, kad itin slidi riba tarp pagalbos ir tarp... diktato. Nežinau kaip Tave, bet mane sukrėtė Sostų karų paskutinės serijos.
Bet aš juk Tavęs nepažįstu, nežinau, kokios iš tiesų mintys Tavo galvoje, gal Tu tik čia taip niekini tas moteris ir jų vyrus, o gal Tavo pagalba remiasi visai kitais jausmais tų žmonių atžvilgiu

Skaitau aš čia dviejų moterų pasisakymus ir net nežinau kurią iš jų palaikyti o kuriai paprieštarauti

Aš finansiškai padedu. Pervedu 100-200 eur/men per aukok lt įvairiems fondams. O socialiai manau kad nepadeciau. Ta prasme jeigu prie manęs prieitu ir paprašytų pinigų tai padeciau o jeigu reikėtų kažkur nemokamai dirbti ar savanoriauti manau kad nepadeciau. Tai galima sakyti kad finansiškai atsiperku. Nežinau ar tai atneša kokia nauda vaikams ar neatneša bet kiek galiu tiek padedu. Bet remiu tik privacias iniciatyvas visada pasiziuriu kas steigėjas. Jeigu tai biudžetinė ar valstybės įstaiga iš karto ignoras o privačius fondus remiu. Dar remiu gatvinius pijokus vusada jiems isdalinu metalinius pinigus. Remiu jaunimo iniciatyvas ypač susijusias su menais. Jaučiu silpnybę menams nes pavargstu nuo verslo ir šito žiauraus pasaulio. Šiaip aš sukalbamas nesu pasikeles jeigu prie manęs prieti ir gražiai paprašyti tai paremiu

Savaitės viduryje gersim. Marčios gimtadienis.
Tikrai nuo temos nukrypau. Kartais persipina temos viena su kita, tai taip ir gaunasi.
Aš sode alučio ragavau, o paskui pusę arbūzo suvalgėm.

Savaitgalį ragavau naminio brendžio 50 laipsnių stiprumo) nesakysiu kur ir pas ką) nes akciziniu prekių sergėtojai nesnaudzia) taip prisiragavom kad vienas vyrukas dviem parom atsidūrė komos būsenoje o mums visai nieko dar Becks alaus ant viršaus

Mano sode po darbų buvo alutis. Paruošiau aukštas lysves braškėms.
Į Biergarten retai einam. O šiaip tai vokiečiai normaliai švenčia. Muštynių, kad būtų neteko nei matyti, nei girdėti. Gal kai kuriuose sluoksniuose ir būna visko. Mūsų draugų ir pažįstamų rate dar nebuvo. Dažniausiai užsako restoranuose vietas, arba namuose švenčia. Valgiai įvairūs, kaip kam pagal kišenę. Būna susineša kas ką turi namuose arba pagamina, arba užsako virtuvę į namus.