Sunku paaškinti kas yra gotas... Daug gotu - daug skirtingu supratimu apie tai, kas yra gotika, kadangi ši subkultura grindžiama (bent jau turetu buti) individualumu, nors taipogi yra ir bendru dalyku. Individualumas cia suprantamas kaip asmenybes išraiška, t.y. kurybiškumas, masiu kulturos atmetimas, pasauležiura, grindžiama asmeniniu patyrimu, etc. Deka tušcios masiu kulturos pagimdytu ekscentrišku "žvaigždžiu" (Marilyn Manson, Him, etc.), deklaruojanciu meile tamsai, o tuo paciu, neatskiriamai ir velniui (kaip gi efektingiau patrauksi maištaujanti, sužeista ir nesubrendusi jauna žmogu) visi gotai pradeti tapatinti su satanistais. Be to, tam pasitarnavo ir ivykis JAV, kai mokykloje buvo nušauti keletas žmoniu, o žudikai - Mansono gerbejai ir taip siejantys save su gotais. Nemanau, kad tureciau aiškinti, kaip kvaila visus gotus del to apšaukti satanistais ar žudikais. Bet labai gaila, kad tokie ivykiai formuoja visuomenes požiuri ir stereotipus per masines informacijos priemones...
Jei jau tenka garbe atstovauti gotams, tai kalbesiu apie asmenini gotikos supratima. Pradesiu paneigdama kai kuriuos žmoniu turimus stereotipus apie gotika ir gotus. Pirmiausia, gotu nedaro juoda apranga. Juodai rengtis ir vadinti save gotu gali eilinis pižonas, dabartines mados patrauktas i gotikine subkultura. Mat taip galima atkreipti demesi i save - tipo ne toki kaip visi. Bet tuo paciu dažnai liekama tik pozuotoju, nesusimasciusiu apie gilesnes subkulturos vertybes, nepatyrus, kad tos vertybes yra tau asmeniškai brangios, kad tai tavo paties dalis. Deja, labai gaila, kad ši subkultura jau virto eiline "popsucha", madingas priebegos uostas maištaujantiems.
Tai ka aš vadinu gotika, tai ka kiti (nuoširdieji) vadina šiuo vardu, galima pavadinti ir kitaip. Pavadinimas - tiesiog susitarimo reikalas. Man tas kažkas yra PASLAPTIS, kažkiek patiriama, bet niekad iki galo neapciuopiama, bauginanti, bet traukianti. Kartais tu gali atverti jos skraiste, šiek tiek ja pažinti, bet tai vistiek lieka paslaptimi. Kodel tai negaletu buti dalele Dieviškumo?
Cia (gotikoje) atsiveria kurybiškumas, netradiciškumas, grynumo, amžinybes substancijos siekimas, žmogaus giliausiu sielos klodu pažinimas... Taip, dažnai cia atveriamas skausmas ir liudesys, mirties, jei norite, nuodemes pasekmes. Man gotika yra ir neužmerktos akys prieš tamsia gyvenimo puse. Argi tai nera šiuolaikinio žmogaus kasdienybe - susvetimejimas ir vienatve, savanaudiškumo ir egoizmo pasekmese skestanti serganti visuomene, mano artimas, kompromisuose kasdien numarinantis dali saves. Ar turetume tai ignoruoti? Ar tokius dalykus apdainuoti turetume linksmomis polkomis? Kodel daugeliui visuomenes pop grupes, džiaugsmingai vapaliojancios apie eilinius tusus yra labiau priimtinos ir ne tokios destruktyvios, kaip, tarkim gotikines, dainuojancios apie šiuolaikinius griuvesius? Ar tai nera panašu i ST pranašus, kurie buvo nepriimtini, nes kalbejo apie nemalonius ir nelinksmus dalykus? Matant pasaulio tamsa neišeina vien džiaugtis ir ploti katuciu. Todel daug gotikines muzikos, literaturos, dailes, besilieciancios prie gyvenimo kasdienybes yra niurus. Dievas pats sako, kad gyvens tirštoje tamsoje (1 Kar 8:12). Jei jis nera Dievas ir tamsoje (liudesy, skausme, depresijoj, etc.) tada Jis yra nieko vertas. Ir kaip kas nors gali pasakyti, kad tarp gotikos ir krikšcionybes negali buti nieko bendra?
Be abejo, sveikai mastantis žmogus, gotas, ar ne (ju gotai ne kokia atskira rušis, bet ir žmones, ar ne?) neturetu susikoncentruoti tik i niuriaja gyvenimo puse. Juk tai tiesiog gyvenimas, kuriame yra šviesos ir meiles ir šilumos...
Taigi priimkite gotika kaip niuresne šio nuostabaus gyvenimo puse, kaip melancholija paspalvinta giedra rudens dangu, kaip šio gražaus kurinio - žmogaus - laikinuma ir amžinybe. Trapus didingumas ir šešeliais pridengta paslaptis...
P.S. Gotikine subkultura pasižymi tolerancija, jei norite, liberalumu. Cia vieta randa ivairiu tikejimu ir pažiuru žmones. Pasakyti, kad gotai velnio tarnai - paviršutinis, stereotipinis požiuris, rodantis, kad žmogus nelabai su dalyku susidures.