1

Тема: sava kuryba...

gal kas kuriat ka nors? butu labai smagu pasidalinti kuryba savo ir isgirsti kitu.. manau juk nieko nera romantiksiaus uz zodzius kuriuos kuri kitam zmoguj ir uz tj ka kitas paraso Tau... juk tie sausi eiliniai eilerastukai tokie banalus....  ydesiu viena eilerastuka kury snd sukuriau... nevykestox, nes paskaitoj sedejau ir tjp staigei sove y galva... tj sory... cia sukuriau savo buvusiam vaikinui, kuris db yra isvaziaves toli ir deja mudu jau nebekartu...

kai tik tavo akis išvystu...

mano širdy pasidaro šviesu...

nekenčiu ir myliu tuo pačiu metu...

ir noriu būt visuomet kartu...

brangusis šypsokis ir neliūdėk...

ir kuo greičiau nuo manęs bėk...

užmyluosiu Tave savo meile tyra...

ir sapną paversiu tikrove šventa....

Myliu...   

2

Re: sava kuryba...

Ir tarė Jėzus Lietuvos partizanams Dzūkijos miškuose:
-Vyrai, šalin buržuazinį mąstymą, vyrai, ženkite koja kojon su didžiuoju visų tautų vadu, didžiuoju Stalinu, juk tik po raudona veliava...
Ir nebaigęs sakinio Jėzus krito žemėn be puse galvos. Juk Vakarų Dzūkijos kuopos kapitono šratinis  nupjautavamzdis, šaudant iš mažesnio negu pusės metro atstumo kartais buvo naudojamas stambiems ąžuolams guldyti.
- Ė, Petrai, ale visai pablūdai, čia gi Jėzus, šeip ar taip...- Tarė buvęs Lietuvos Respublikos armijos letenantas, dabar atliekantis kuopos vado pedejėjo funkcijas.
- Jėzus ne Jėzus, šventas žmogus ar ne, bet šventvagysčių negalima kalbėti...

Evangelija pagal Augustiną 5:41

3

Re: sava kuryba...

seip esu prirases bet jeigu cia viska pastinsiu tai biski floodinimas bus smile http://www.blogas.lt/Litas/55611/pirmas-irasas.html

4

Re: sava kuryba...

xexe geras siaip :::723 na as siaip kuriu kartais pagal nuotaika smile bet dazniausiai tai buna tekstai dainoms smile o siaip viskas ka parasau tai ir lieka mano stalciuose smile

5

Re: sava kuryba...

Ei… Paklausyk… Ar girdi?
Ar norėtum nuskristi ten,
Kur būtume vieni?
Kur nebūtų svajonių,
Kur nebūtų vilčių,
Ten, kur nereikėtų klajonių,
Vis ieškant kaltų…
Norėtum?.. Pakilti aukštai…
Be nusivylimo, be kančių,
Spjauti ant visko,
Ka palikai žemai…
Norėtum?.. Palikti viską, kaip yra…
Gyventi tik sau ir savyje…
Ten būtume vieni, be kitų,
Kurie tik ieško tarp saves kaltų…
Ar klausais? Ar girdi?
Ar norėtum nuskristi ten,
Kur būtume vieni?
Be jų, be kitų…


gaila kad nesugebu parasyti ir as tokiu eiliu bet renku is wisu pasaliu graziausius zodzius pasauli tai mano manymu wiena puikiausiu eilerasciu kuris nors sekundei jus priwers paswajoti aciuuz demesi smile

6

Re: sava kuryba...

vaje koks tu rimtas....

7

Re: sava kuryba...

As verkiau,

O tu tylejai...

Ir nepaklausei

Kodel as verkiu

Tau buvo tai nesvabu...

Tu tik skaudint mane temokejai,

Myleti manes negalejai,

Bet pagaliau paklauses kodel as verkiu

Atsakima gauni ai nebsvarbu...

8

Re: sava kuryba...

Sirdis mana is skausmo duzo,
Kaip dusta juroj bangos i uolas,
Ziurejau Tau as i akis
Ir meiles as jose nebemaciau ;(
Sakiau, kad viska suprantu,
Bet sirdyje uzspaudes, skausma as laikiau
Norejau rekt, norejau bekt,
Milijona kartu, klausiau as saves kodel?
Milijona kartu, atsakymu as neradau.
Bet paskui as supratau,
Kad tavo meile nebegrys daugiau,
Sirdyje as zaizda amzinai turesiu
Ir tik tave viena amzinai mylesiu!

9

Re: sava kuryba...

Mano kuryba labai keista , net gi per daug keista. mano mintys visada sueina i mirti bet gal kam patiks smile

Mirtis - ji buna ivairi .
Staigi ,leta , beskausme , skausminga .
Bet deja ji mus gali uzklupti netiketai .
Zmogus yra toks sutverimas , kuris gali atimti sau gyvybe ,
O kartais ir kitam ...
Niekada neradau prasmes gyventi ,
O isvis yra tokia?
As nezinau .
Zmones kartais sako : Tavo sirdis auksine .
O kas ta sirdis ?
Ar as ja turiu?
Ar kiti zmones ja turi?
O gal vien as krutineje jauciu tik tustuma ?
Dabar jau nesvarbu , nes mirtis uzmerkia man akis .


Stai tokia mano kuryba sad

10

Re: sava kuryba...

Sedziu lauke,
aplink tamsu,
danguj tiek daug ryskiu zvaigzdziu,
stebiu menesiena,
sirdy neramu,
kur?
kodel?
ir kam as esu?
ka as turiu?
kodel gyvenu?
kur ir su kuo as stebiu,
tiek daug aplinkui zvaigzdziu?
tik viena zinau-TU kartu,
ir busi salia,
vos as tik pabusiu ryte,
pabusiu... pajusiu
TU salia ir man vel ramu,
bus sirdyje...

Kartais nezinai kam,
bet gyveni...
Kartais nezinai kam,
bet myli...
Sako neverta liudeti,
bet liudi...
Neverta asaru lieti,
bet gailiai verki....
Norisi toli pabegti,
bet lieki stovet...
Ir taip kiekviena karta,
tarp go....
ir stop...
Nerasdamas kelio,
esu priverstas,
gyventi toliau....

Menulio pilnatis -
tai meile, aistra ir ugnis,
tad vaikstinekim pilnaty,
sioj tamsioj tamsioj nakty...
nes menulio pilnatis,
suteikia sviesa- dviems sirdims..........

Kai zvelgi i jura,
kaip saule pradingsta,
tai is smelio,
besparnis angelas atgimsta..
Atgimsta,
pakilsta,
prabilsta-
Kodel mano saule,meile,
numirsta?
Ar ji grys kita diena,
ar vel menesiena,
pamirsus sparnus,
zvelgs i mane viena,
besparni angela,
krintanti kaip saule,
kai vel pakils menesiena...

Iseisiu tolyn i nesibaigianti kelia,
iseisiu as ten, kur dar nebuvau,
iseisiu kad rasciau savo varga ir meile,
iseisiu kad rasciau ka praradau...
Kai einu tolyn nesibaigianciu keliu,
as ieskau bet nerandu,
nei vargo,
nei meiles,
nei ka prarandu,
nieko as nepakeisiu,
tik eisiu,
eisiu tolyn,
bet nenueisiu... sustostosiu as pakely,
lauksiu,
liudesiu,
kentesiu,
kol pailsesiu,
tada atsistosiu ir pasakysiu,
eikim kartu mes tolyn.........


Ar jau saule gesta ten laukuos,
Uz misku lauku namu,
Dar sukaite po dienos,
Ruko ilsisi vargdieniai,
Ir as kaip vargdienis,
Uz meile vargstu,
Saule  vienas deje vel lydziu,
Kai meiles nera as tiesiog liudziu,
Egle, berzeli, pusele regiu,
Rukau, mastau ir kenciu,
Siandien uz meile kovot negaliu,
Ir vel kaip liurbis ja prarandu,
Su meile elgtis as tiesog nemoku....

Kai saule nusvinta,
laselyje rasos,
jis kaip meile istirpsta,
ir kazkur pradingsta,
laukdamas naujos dienos,
kad atgimt galetu,
kaip sakele,
po ziemos ruscios,
taip zmogus...
po issiskyrimo,
viska pamirsta,
kai meile atgimsta...
trapiame laselyje aistros....
                   
Kai iskaudintas esi,
vienas visad tu lieki,
kur draugai tavo visi,
ju nera o tu kenti,
jie bus tada,
kai tau okey,
bet ne tada,
kai tau blogai...
*************************
Kai daug draugu aplink yra,
tu nejauti kad jie salia,
nes draugai veidmainiai,
tai tiesa ,
kai tau blogai,
kur jie yra ,
ne vieno nebus salia,
jie nedraugai tik kvailiai ,
tas tiesa,
tikri draugai sirdy yra...
***********************
Ir visiskai vienas,
be draugu,
troksti kraujo atlenktu peiliu,
einu lik butelio nuskeltu kampu,
sukes lenda i sirdi,
kaip saldu,
kaip po zeme gaivu,
tau bus,
tik ateik kai as atlenktu peiliu,
pajusi vesa...
Ir aplink tylu, ramu,
kai tu maldauji atleidimo
kaip zudikas dievo isrisimo,
lyg karys kardo atbukimo,
bet as saulys,
zudikas stereotipu,
ir AS vienas uz kraujo nuleidima,
kai aplink...
Draugai be grimo......




Uz lango vel lyja,
uz lango graudu,
aplink taip salta ir niuru,
vel verkia dangus,
uz mano langu,
zmoniu veiduose,
neliko sypsniu,
bet tu eini,
tarp skeciu juodu,
ir nematai,
problemu jokiu,
tu laiminga sypsais
tarp visu pilku, niuru, veidu,
ir jei pamatytum,
kad tave stebiu,
suprastum..
kaip karstai as tave MYLIU..


Guliu vienas,ziuriu i lubas,
stebiu menesiena,
panires i svajas,
svajose tu viena,
mano meile, aistra,
bet deje as vienas,
taves ner salia,
kai mes nekartu,
mano siela liudna,
kai taves nematau,
sirdy tustuma,
nezinau kas ir kaip,
bet mano svaja,
kad butum kartu,
kai liudna, sunku,
kai salta...Sirdy neramu,
kad paguost galeciau,
susildyt, priglaust,
kai sirdys susipina,
aistra pajaust...
Bet dabar negaliu,
nes tu nekartu,
ir as vienas guliu,
i lubas ziuriu......



Mane kutena lietaus laselis,
nulasejes nuo tavo plauku,
ir as suprates,
kad meiles nerades,
su tavim kazka naujo pajuntu...
pajuntu kad nelyja,
kad vel aistra begaline,
tik ji netokia kokia buvo vakare....
po nakties juodos, ilgos,
nesibaigiancios kancios,
pamatau spinduleli,
kuris sildo tave,
suprantu kad tai rytas,
isgelbejes mane,
nuo beribes kancios,
suteikes sparnus,
ir leides patirt,
naujus, TIKRUS jausmus
kuriu dar nebuvo patyres,
ne vienas zmogus....

Guliu vienas,
man nesimiega,
kankinuos, skestu mintyse,
mintys paklydusios,
vien apie tave,
aplink kaip karste tylu,
as lovoj guledamas jauciu,
kaip man uzmigt sunku,
nes taves ner salia,
apglebt negaliu,
paliest,
prisiglaust...
negaliu pajust svelnumo plauku,
musu kunai susiliet negali,
jiem trugdo atslinkus vienatve,
atstumas tarp miestu didziulis,
bet sirdims tai niekas,
nors jos ir liudi,
bet abu lovose gulim,
skestam mintyse ir liudim,
tik viena zinom,
su viltim NEPRAZUSIM..........

Tamsia nakti ejau gatve,
tamsia nakti pamaciau tave,
stovejai lauke o gal viduje,
as nemaciau taves,
tu nematei manes,
bet atpazinom viens kita,
melynose akyse,
tos akys grazios svytejo tamsoj,
melynos akys saltoj ziemoj,
stovejau tada apakes sviesoj,
tavu akiu skleidziamoj silumoj,
pradingo staiga saltis tamsa,
susilau pamaciau tave visame grazume....

11

Re: sava kuryba...

cia keletas manuju:::818

12

Re: sava kuryba...

sakes.. cia tai neraliai! wink

13

Re: sava kuryba...

kas nerealiai?manieji?ar apskritai?:::305

14

Re: sava kuryba...

JAM... ne, Tau
saules apsviestuos skliautuos diena ryskeja
muilo burbuluos drugeliai gaudo veja
jie nuves mane uz tolimu minciu
ten,kur gali buti gera ir jauku

ten isdykus auksasparne sapno feja
meiles pasaka is snaigiu smelio lieja
dega meiles zodis stingdancia tyla
noriu amziu amziais pasilikt joje

danguje pakilt virs debesu
zemeje nukristi tiek, kiek tik galiu
sauleje sudegt, menulyje paskest
o zvaigzdziu migloj sau tikra meile rast

lietu as is noru trokstu sulipdyti
ir vilciu vaivorykste tau padaryti
pasinert, nukrist linksmai svaju kriokliu
bet tiktai tuomet, jei busi TU kartu

15

Re: sava kuryba...

super.. saunuoliai jus.. kuryba tj dovanotas talentas- didziuokites juo...;)

16

Re: sava kuryba...

negalima per daug didziuotis tiesiog reikia mintis siela jausmus isliet popieriuje...tai iseina tik nepasikelusiem ir nesididziuojantiem zmonem

17

Re: sava kuryba...

Norejau su tavim
Isskristi, ant auksto kalno
Juoktis, kiek galiu
O, mano saule, vejau, zvaigzdes,
Lietau, palauk, prasau nelyk...
Ei, ar girdi???

Svajones skrenda...
Mazais sparneliais jos plasnoja...
Osimas medziu atkartoja
Lengvai ji nutupia salia
Su nerimu zvelgiu i ja
Kada isskrisi? ar nepaliksi?
Ateis viena svaja,
Iseis kita...
Tik ji pedins paslapcia...
Ei ar girdi? visai cia pat..

18

Re: sava kuryba...

Gyvenimo keliai

Gyvenime mus vėjai blaško į visas puses
Ir kaip toli tu nenueitum
Tavo širdis vis prašosi atgal...
Ten kur tu gimei, ten kur užaugai,
Ten kur namai ir kur draugai...

Nors išvykimas širdį drasko
Ir baime skverbiasi į sielą
Bet tu išvyksti...
Nes taip lemta...
Nes tokia gyvenimo esmė...

Prabėga dienos...
Tavo namai čia lyg savi...
Tačiau kampelis sielos prašos:
Minutei grįžt ten kur gimei,
Pabūt vaiku..
ir išsimaudyt vėl toj Jūroj,
Kuria tik motinos širdis talpina...

19

Re: sava kuryba...

Žvaigždė

Pažvelk pro langą,
Virš balto sniego,
Matai tu dangų,
Nusėtą žvaigždėmis gausiai.

Tarp jų yra viena,
Kuri šviečia vien tik tau.
Jinai su metais vis ryškesnė,
Jos neužgoš kitų žvaigždžių šviesa.

Kai tavo akyse pasaulis skęs tamsoj,
Kai juodas ledas kaustys širdį,
Pažvelk į dangų...
Ten tavo žvaigždė kelią rodo...

Jos sidabriniai spindulėliai
Skries lyg Amūro strėlės,
Tavo širdelę jos sušildys
Ir sužibės tavų akių šviesą.

Kuriais keliais tu nenueitum,
Lyg angelas lydės tave visur,
Toji žvaigždė, kuri tą naktį gimė,
Kai į ši pasaulį mažu vaikelių atėjai.

20

Re: sava kuryba...

cia pora manuju :::011