Re: sava kuryba...
Karolina, 16 пишет:Aš verkiu, tu šypsaisi...
Tau gera?!
Atsiremiu į sieną,
Mėgindama nugalėti šį skausmą,
Bet nepavyksta, ašaros bėga, verkiu...
Vėl prisilieti prie manęs, man skaudu
Atitraukiu tave, nebereikia man tavo žodžių švelnių,
Nebereikia man tavo akių,
Bet pati apgaudinėju save,
Širdis maldauja būki šalia
Neteiki man skausmo naktų,
Neleiski užmiršti tavo lūpų švelnių...
Palietęs paskutinį kartą mano ranką,
Neišdrįsęs pabučiuot ir pasakyt kodėl...
Palieki, išeini,atrodo todėl,kad buvau per geras žmogus.
Netiesa,palieki, nes myli kitą labiau už mane,
Bėgi jai po kojom, verki maldauji mylėki mane,
Bet būni lyg mulkis išduotas...
Atleisčiau tau viską, jai būsi šalia,
Nes suprantu, kad man taip trūksta tavęs,
Padaryčiau klaidą, bet beprotiškai jau pasiilgau...
Kaip tik dabar panasiai jauciauosi...Todel man tai labai grazu....
Man buvo labai negera ant sirdies, tai parasiau ilerasti man tai visad padeda, patarciau ir tau pameginti, nes tau juos rasyt puikei sekasi