sava kuryba... (Страница 8 из 13)

labai megstu kuryba,pati kuriu eilerascius,tikrai saunu ,kad yra panasiu pimegiu turinciu zmoniu

Kai asaros buciavo mano veida,
buvau viena kaip visada,
jau nepykau ant nieko,
to sirdis daryt neleido,
ji jau daugybe laiko vienisa...

Nei trupucio jei nebeskauda,
tiesiog yra jau kaip yra,
nebuna niekada pilnai laiminga,
sirdis mano ismoko myleti ir buti vienisa.

Tik ne jei nebeskauda o jai..:D

Kai man trūksta meilės
Ir sveikatos
Prisiverdu viščiukų širdučių –
Kad jos plaktų manyje ir šildytų.

>>>Skaiste aš ir mintis rašau...:p prašau pasidalinti su mumis savo mintimis

>>>
Im searching better place to hide
Maybe somewhere nobody can find me
But there is something You should know,
the only place you can hide is your heart...

Wherever You go, whatever You see...
Whatever happen to You...
Trust in yourself...
Cause the only place You can hide is in your heart...

So go...
Fly away...
Just believe...
Deep inside...
Its in your heart...

skandinu liūdesį muzikoje..
nežinau kokiu oru tu kvėpupji. .
kokį pasaulį susikūrei laikydamas jį realybe. .
nežinau kada tave guosti,kada raminti,kada džiuginti,kaip tave pagauti kai esi banga besiritanti į krantą..net nežinau ar aš esu tas krantas..
bet tu ritiesi ir aš tave gaudysiu.Visada.Jei tik galėsiu..jai tik manysiu,kad reikia..net jei niekad nepagausiu-bandysiu..Atleisk man už kažką..
o gal už nieką..aš nesu daugiausia ką galiu tau duoti..
daugiausia yra duoti tau-tave..
atleisk jei kartais to siekdama aš nieko nedarysiu..
visada žinok jog myliu..

Ir vėl prabėgo dienos,
Pasimiršo kas buvo
Išblėso jausmai...

Ir klausi savęs kodėl nepajėgi sustabdyti laiko?
Matai kaip teka saulė
Ir atrodo, kad veltui,
Nes viską laikui bėgant pamiršti...

Beribis laikas drąsko viską
Atemia ir vėl duoda
Taip netikėtai ir skaudžiai...

Megini šypsotis dengdamasis melo šydu
Nes laimingi žmonės pastebimi...

Tu nori būti pastebėtas, o veltui
Visviena tave pamirš...

Džiaugiesi gyvenimu tik tam,
Kad būtumei laimingas,
Bet vien laimės gyvenime nepakanka...

o vaikučiai, vo čia tai eilėraštis.. gavau šiandien.. nžn bet jis tai toks tiesa papildytas.. gal siek tiek kai kuriose vietose akys apsitraukia serksnu.. bet tiesos jame tikrai radau ...
Marijus >> jūsų teismui: (geltonos už keiksmažodžius nenusipelniau, nes zodziu neismesi :V )
----------------------------
Kaip kvaila banalu -
tarp popieriaus šūsnių
rašeiva, užsivilkęs naują maikę, sėdi.
Pasikrapštys ausis
sujaukdamas mintis
ir parašys ką nors svarbaus
visiems ir niekam.
PėVėZė:
apie Dievą
apie Lietų
apie tai, ką Žmonės kliedi
prisigėrę samagono -
kam važiuoja,
o kam stovi…
Nesuprantat apie ką?
Nebijokit, jis taip pat,
Tik tai sėdi ir terlioja
A4-to baltą foną, vis galvodamas
- o kam?..
bet tikėdamas - o gal!..
Juk ne veltui lapai krenta
juk ne veltui krenta snaigės…
Panašu į happyendą,
kai užgroja balalaikos
ir už rankų susiėmę
pagrindiniai du veikėjai
eina priešaušrio taku
pasikrušti po klevu.
...tik deja,
taip tik kine,..
realybė daug blaivesnė,
realybėj vaškas laša
subjaurodamas paklodę -
eik tu ****, ****,
kam **** uždegei žvakes,
pabandyk dabar išskalbt!..
Prisigėręs skystaprotis,
ko lendi, jei net bučiuotis
tu nemoki ir iš viso -
mano skylės tau ne lygis
mano skylės daug aukščiau
supratai, vienzho, atšok.
Pamirksėjęs akimis
jis suprato ir atšoko,
ir nuėjo paieškoti
sau kitos antrosios pusės,
nes pirmoji buvo ****,
nes pirmoji pasirodo,
jo mylėti neišmoko
jo mylėti nenorėjo
pasidulkino ir dėjo
tiesiai šviesiai tarp ragų
skersą išilgą
o jis -
toks jautrus,
toks mylįs,
buvo paliktas ant ledo
bla bla bla ir taip toliau
jis liūdės ir raudos
tol kol išsipagirios
at si pa
lai la duok
prisigerk,
padainuok,
prisigerk,
eik pašok,
nukabink šešiolikinę
ir neskaitęs jai eilių
palydėk šlaunų keliu
iki spermos fontanėlio -
tipo dulkink, kol stovės,
kol norėsis, kol kentės
durnė kojom praskėstom. 
O po to varyk namo,
nepaprašęs telefono...
Ir gal būt rytoj ryte,
išsiblaivęs, nusiprausęs,
užsivilkęs naują maikę
atsisėsi sau prie stalo -
gersi juodą stiprią kavą
ir kramsnodamas bandelę
prisiminsi su šypsniu
tuos kvailus naivius laikus,
kai stradalinai dėl visko
kai rašydavai eiles,..
kaip juokinga man dabar -
tiek daug norų, tiek vilčių,..
tiek svajonių ir jėgų
skirta kažkokiems marazmams,
kai norėjosi tik vieno -
pasikrušti be problemų,
be kalbų be klausimų
guli lovoj vienu du
ir nekvaršina galvos -
kas toliau,
kai išgaruos
prakaitas nuo sėdmenų.
Nes toliau juk nesvarbu,
nes toliau galbūt iš naujo,
gal taip pat, o gal kitaip -
niekas juk nepasikeis -
finišas visiems tas pats:
Mišios.
Antkapis.
Atia.
---------------------------------------

Sedziu apvaliam kambary
prie kvadratinio stalo.
mintys trikampes, issidraikiusios.
sakysi meile?
kancia isgerti
dar puodeli
asaru,
prisiminimu,
laimes tirsciuose.
ironija.
saipausi ir is jos ir is taves...
ir is suskilusio veidrodzio.
kalbi apie likima?
matau
trikampi kambari,
apvalu stala
ir
kvadratines
MINTIS.

p.s. va toki shet ir sukuriu daznaj (tik nepatinka kai serveris luzta kaip daba buvo

lietus
lyg zingsniai uz altoriaus
sesely
staugiantis suva
medziu kamienais begantis rytojus
tusciuos namuos
vaiduokliu rumuos....