Norėčiau keletą pasidalinti ir aš
Išgelbėk mane iš pragaro gelmių,
Pasilik tarp tūkstančių žvaigždžių,
Užmigsim po vyšnių medžiu
Pabuskim nuo saulės spindulių,
Eikime pasitikti savo laimės, nedarydami gyvenimo klaidų.
-------------------------------------------
Mes buvome skirtingi,
Kaip diena ir naktis,
Nors gyvenime tą patį patyrėme,
Jautėmės vienas kitam svetimi.
Mes atsitiktinai susipažinom,
Tada kai paukščiai skrido į šiltus kraštus,
Kai lietaus lašai plovė veidą,
Ir akimirkai nušluostėme nuo savęs skausmus.
Aš abejonėm buvau užrakinta,
O tu pilnas svajonių ir vilčių,
Gyvenimo trupinius dėliojai,
Tikėjaisi susigrąžinti to - ko daugiau nebebus.
Lūpos kurios nebylios
O raktas paslėptas
Kuris atrakina
Širdies vartus.
Mūsų nebeliko. It dulkes
Išnešiojo vėjas į keturias pasaulio puses
Nors visą tai galėjau sustabdyti
Su žaibais ir trenksu pasivyti tave.
Ilgesio lapai krenta, o paukščiai neša svajones
Akyse, kuriose atsiveria tuštybė
Supranti - mes abu nemokėjom mylėti
Nebuvome vienas kitam sukurti, deje.
----------------------------------------------------
smaragdines akis, uždengė sunkūs akių vokai
Ir atsivėrė tuštumos durys, į kurias tu neįėjai
Dėl nuodėmių, kurias padarei - verkei
O praeitis nuėjo netaręs nė žodžio, atsidusęs ramiai.
Tave vijosi laimė, bet tu slėpeis
Kai drugelis medžio drevėj tyliai maldavai
kad išauštų nauja diena ir užmigtų audra
O laikas sustotų ties gyvenimo nauja pradžia.
Nuo baimės it mušamas lazdom bėgai laukais apklotu sniegu
Rašei man laišką su sukandžiota plunksna šunų
Kurį padėjai ant palangės, prie laukinių pamerktų gėlių
Kuris buvo parašytas be adresato ir raidžių.
Atrodo tik prabėgo viena diena
O veide ryškėja pirmoji raukšlė
O tu,
Apsigyvenai mano mintyse
Ir ten pasilikai.
-----------------------------------------
Noriu išgirst, kad meilė turi sparnus.
Nors ir netikrus, bet minutei norėčiau pakilti ir suprasti,
kaip gera palikti namus.
Lietus nušluos visus mano skausmus,
ir su karčia realybe
sugrįšiu atgal ten kur palikau savo jausmus.
Aš tik noriu išgirst, kad rytoj bus nauja diena,
kai išmoksiu atleisti tiems, kurie pavertė mane jų auka.
Aš noriu išgirst, kad esu stipri,
kad aš turiu jėgų,
nugalėti tuos baisius košmarus.
Aš noriu išgirsti,kad rytoj manęs nebebus.
Ir prašau pasakyk man tris žodžius,
kad paskutinę savo dieną galėčiau nusinešti juos į kapus
. Aš tave myliu, bet ar ne per daug banalu?
Kai skęstu savo ašarose, o realybė trina mano gyvenimą trintuku...