Aivaras пишет:Renata пишет:Sakot, kyla klausimas, kas yr normalus vyras?
Man normalus vyras tas:
1) kurio vadovaujančioji galva yra ant pečių, o ne o kelnėse.
2) kuriam jo moteris nėra tik pareigų kratinys: tarnaitė (purvinom kojinėm surinkt, namams iškuopt, rūbams išlygint), virėja - padavėja (maistą paruošti ir alų paduoti, vos tik įžengia pro duris), sexo vergė (bet kur ir bet kada pagal komandą praskėst kojas).
3) kuris ta viršutine galva naudodamasis gali prasimanyti pinigų, kad nereiktų gyvent iš "maisto banko" davinių ir valstybinių pašalpų.
4) kuris turi šiek tiek jausmų (pageidautina ne per daug jausmingas, nes ne apie moterį juk kalbam)
5) kuris sugeba patenkinti savo moterį, geba įsiklausyti į dviejų kūnų kalbą ir nebijo partnerystės lovoj (na būna, kurie bijo dalintis viršų)
6) kuris gerbia moterį ir yra atsakingas, ištikimas, atviras ir geba pasitikėti
7) na ir jei moka savim pilnai pasirūpint ir po savęs susitvarkyt (be mamytės įsikišimo) tai jau visai normalumo viršūnė.
Bet nereikia pamiršti, kad vyrui, kuris tinkamas rimtiems santykiams, keliami aukštesni reikalavimai 
(meilė vaikams, bendri pomėgiai, abipusė tolerancija trūkumams, panašios vertybės)
Manau, nenormalių vyrų nėra tiek jau daug, tik jie taip išdėstyti, kad atrodytų, kad jų daug
Renata, o kaip pas pacia su sitais reikalavimais? Pati ar juos atitinki?
Matai, tuos reikalavimus surašiau žiūrėdama į tai, ko noriu iš vyo, ir kokia pati esu. Kaip aš galiu reikalauti iš žmogaus to, ko pati negalėčiau padaryt? (Na bent mano tokia taisyklė, elkis taip kaip nori, kad su tavim elgtųsi, ir reikalauk tik to, ką pats toj pačioj situacijoj padaryt galėtum). O ar esu normali moteris atsakyti galės tik normalus vyras
Pabandysiu atsakyti po kiekvienu pasisakymu
1. Tvarkoje.
Na kartais pasitaiko, kad vadovaujuosi nuojauta ar jausmais, bet dažniau renkuosi proto balsą 
2. Tau ar vyras nebus tik reikalavimu kratinys? Parnesi namo alga, duok pinigu, po darbo nei zingsnio i sona tiesiai namo.. Ismuryk, siena, perdazyk kambari, pakeisk krana.. Valgyti ir indus pats issiplausi, drabuzius taip pat pats issiskalbsi o as tau ne tarnaite.. Tik o ka namuose tada tu darai jei vyras viska pats turi daryti ir tada kam apskritai tu ten reikalynga jei tu namu ruosoje bei lovoje visiskai nieko nesiruosi daryti?
Nemanai kad namu ruosos darbai taip pat suskirstyti turetu buti partnerystes principu? Ir jei vyras namie atlieka visus remonto, statybos bei apdailos darbus tai moteris galetu ir valgyti padaryti ir drabuzius iskalbti bei dulkes pravalyti ( tuo labiau kad skalbimas siai dienai tai tik drabuziu idejimas bei isemimas is masinos) Tuo labiau jei vyro alga dvigubai didesne ir jis dirba po 12- 14 h per diena sesias dienas per savaite o tu pvz tik 8 h ir penkias dienas per savaite.
Aš esu už partnerystę, sutinku, kad maisto ruošimas rūbų skalbimas ir kiti "moteriški darbai" būtų užkrauti ant mano pečių, bet tai neturėtų reikšti, kad pvz.man susirgus, namai taptų bardaku, nes vyras net nežino kuriam namo gale yra skalbyklė, nežino kur laikomas pienas ir pan. Gal ir juokingai tai skamba, bet esu pati patyrus kai pati dirbau 16 val. per parą, per du darbus, kad padėt vaikinui susimokėt už mokslus, o jis grįžęs namo anksčiau nė pirįto nepajudina nei namų ūkio klausimais nei padedant man, o tik bambėdavo kad grįžęs nerado norimo patiekalo, kad neranda kur sudėti jo rūbai ir t.t. Jei reiks padėsiu vyrui dažyti tą kambarį, bet lygiai taip pat norėsiu kad kartais maisto ruošimas būtų abiejų rūpestis
3. Kadangi as ne oligarchas tai mano nuomone normali moteris taip pat savo galva o ne tarpkoju turetu prasimanyti siek tiek pinigu taip palengvindama seimos buiti.
Visiškai pritariu, man pvz nepriimtinas tas variantas, kai moteris yra išlaikoma vyro. Net jei vyras reikalautų sėdėt namuose su vaikais, turbūt rasčiausi namudinio būdo užsidirbti papildomų pinigų. Net jei vyras uždirbtų yiek, kad mano indėlio nereiktų, dėčiau tuos papildomus pinigus juodai dienai. Nei viena nesam apsaugota nuo maitintojo netekties, ligos ar skyrybų.. tad negalima naiviai tikėtis, kad laiminga šiandiena reikš ir laimingą rytojų
4. 100% sutinku. Jaučiuosi esanti rūpestinga, mylinti ir gebanti priimti meilę ir kitus jausmus (rašau "jaučiuosi", nes kiekvienas gali savaip tai vertinti)
5. Moteris taip pat turi sugebeti patenkinti vyra. Sutinku, partnerystes principu. Tai reiskia kad ir kazkokie kompromisai turi buti atrandami tarpusavyje. O ne taip kad tu mane turi sugebeti patenkinti o as tau tik misionieriaus poza duosiu o visa kitka jokiu budu ne. Tokiu atveju turime puiku pvz Artura kuris viso to ko jam zmona nesiteikia suteikti iesko sone.
Ir vėlgi pritariu ir esu už partnerystę. Mėgstu ir pati imtis ir perleisti vyrui iniciatyvą ir sutinku, kad norint išvengti rutinos reikia kartu ieškoti naujų būdų pasitenkinti, pildyti vienas kito erotines fantazijas ir pan. Tik žinau, kad ir kokios fantazijos bebūtų jos apsiribos manim ir mano vyru, o ne dar kokiais trečiaisiais asmenimis
6. Moteris lygiai taip pat privalo gerbti vyra, buti istikima, sazinynga bei atvira ir sugebeti pasitiketi. O ne truputi kas begti pas drauges ir pliurpti apie visas seimos bedas vyrui meluodama kad viskas gerai. Uzuot sprendus seimos reikalus namie. Tokiu atveju apsnekedama vyra uz akiu ji jo negerbia, ji nera istikima, nera su juo sazinynga bei atvira ir juo nepasitiki, nes seimos bedas sprendzia su pasaliniais zmonemis o ne su savo gyvenimo draugu. Zodziu kaip portugalai sako '' nesvarus apatiniai turi buti skalbiami namie o ne turgaus aiksteje''
Pritariu - problemos sprendžiamos tik namie, man pačiai lengviau gyventi kai nereikia to laikyti savyje, ir kai man pasako tiesiai ką negerai padariau, o ne tai, kad matai jog pyksta, bet nežinai ko..o sužinai iš draugų ar draugių. Ir kaip jau minėjau, pati esu tokia, ko prašau iš kitų.
7. Na ir jei moteris viska ta pati sugeba be uosves ir draugiu isikisimo tai jau is serijos fantastika...
Čia turėjau omenyje, kai vyrams mamos diriguoja ką pirkti, kur dirbti, kada vaikų turėti ar kada vesti... Tai lygiai taip pat neleidžiu kad ir man tame vadovautų šeimos nariai. Nes ten, kur kuriasi nauja šeima, kitų šeimos narių įsikišimo nereikia.
Tai va tokie mano pamąstymai.. o čia jau nuo kiekvieno "sugedimo lygio" priklausys vertinimas 
