Тема: duokit patarimą dėl senos meilės
sveiki, ytariu nepavyks nesileist į ilga situacijos nupasakojimą. pradedu.
Susipažinom su ja diskotekoje prieš 7m, supiršo mus jos draugė, jos drauges tebeprisimenu su šiluma, na gal viena kokia yra su išimtimi:) (kogero todėl nes prieš jas nieko prieš neturiu, priešingai savo buvusiajai, nors suprantu tai kvaila, netgi samoningai kai aplinkiniai ja peikia, aš ja ginu, bet giliai viduje jaučiu pyktį, ar nepilnavertiškumo jausmą, labai sunku tai apibūdinti, nes tie jausmai(pyktis ir nepilnavertiškumo jausmas) atrodo tai visiškai išnyksta, tai vėl sugryžta gniuždančia galia, žodžiu dėl ko taip yra tiksliai nzn, jeigu nesunku, parašykit savo nuomone dėl šių jausmų ir kaip jų tikrąją priežastį pašalinti... ok gryžtam į praeitį, musu meile greitai įsiliepsnojo į smagią ir nutrktgalviųką pilną svajonių, vians kitam davėm žodį, kad mylėsim visados - pamenu kaip dabar-ji prašo duoti žodį kad mylėsiu ją amžinai, ps.:jeigu gerai pagalvosime, tai tikrai mylintis žmogus neprašys savo mylimojo mylėti jį amžinai, tada nesuspėjau apie tai pagalvoti, bet netgi tada atrodė, kad ji prašo daug, na o aš nesutikau prisiekti amžina meile, bet daviau savo kaip mylinčio ją žodį, buvau toks apsvaigęs, kad mintyse pagalvojau, jeigu mes ir išsiskirsim aš tave vistiek mylėsiu, iš tikro nepamenu ar ir aš paprašiau jos myleti visados, bet ji taip pat davė žodį(šitas aktas buvo labai rimtas) ir mylėjau ta meilės rūšimi kaip vienintelė gal 3metus po išsiskyrimo (tikras sadomozachizmas dabar galvoju, bet ir tada dar įkvėpdavau oro kaip širdyje visgi jai buvau neištikimas, kitaip butu su manim visiškai prastai(nes to artimo žmogaus šalia gi nėra), čia kalbu apie tuos 3metus po išsiskyrimo. taigi draugavom tik pusantrų metų, o išsiskyrėm per "Rafes" festivalį Kaune, kvailam apgirtusių būvyje, mano mylimoji man trenkė į veidą grupiokų akivaizdoje, aš jos klausiau gal kokius 3kartus - "už ką man trenkei?" ji mane gal ignoravo, tada aš jai stuktelėjau nešvelniai į šoną, atsisukusi ji pirmą kartą iš tikrųjų pamatė mano piktą veidą, ir vsio ji su tokiu nedraugausia, pasiėmė kas jos buvo ir išmovė, nors aš jos atsiprašinėjau. Iš tikro ir tada ir dabar manau, kad mūsų draugystė tokiomis salygomis ilgai nesites, nes dažnai pykdavomės, jai labai daug kas netikdavo, o aš pastoviai turėdavau teisintis dėl mano akimis smulkmenų (būdavo taip- jai galima, o man ne, bet aš vistiek nusileisdavau, nors manau ji jausdavo, kad piknaudžiavo, bet paprasčiausiai negalėdavo kitaip elgtis, na o aš nuolaidžiavau norėdamas išsaugoti draugystę). taigi po tų 3 metų po išsiskyrimo priėmiau sprendimą kad aš jos jau nebemylėsiu kaip vienintelės, o mylėsiu kaip paprasčiausiai eilinę moterį, supratau, kad mums nepakeliui, kadangi turim bendrų pažystamų, o su jos močiute bendrravom gal dar kokiu 5metus(susitikdavom bažnyčioje) ir toji močiutė visados apie ja papasakodavo, man neprašius. Ji labai norėjo, kad mes vėl draugautume, aišku jos pastangos buvo bergždžios... va taip va, po išsiskyrimo ji labai greitai susirado nauja vaikina, po to kita, kitą, kitą, su vienu pasidarė vaikelį, dar su kitu pusia metų dabar yra susituokusi...
kai suzinojo, kad laukiasi nusprendė gimdyti, bet vaiko su tikruoju tėvu neauginsia, nes tas koks tai nesubrendęs, ji pati man apie tai parašė(gerbiu jos pasirinkimą gimdyti vaikelį), ji guodėsi savo nelaime, na, o aš matydams jos neišmanymą pasakiau, kad kaip pasiklojai taip išsimiegojai, ji norėjo plaikymo ir kogero žinojo, kad mano nuoširdumas jai niekad neišblės ir sakysiu taip kaip atrodo, tik gal ne taip tiesiai to tikėjosi... ji 3metus turėjo galimybę pas mane sugryžti, tačiau tokiam tolimesniam sadomazo nebuvau pasiryžęs, ji minėjo, kad pasikeitusi, kiti draugai dabar jos, na pagalvojau tai jeigu draugai pasikeite, samoningesni, tai gal ir už gryną tiesą nesupyks (bandau pateisinti save, nes tai buvo proga bandyti, kažką naujo kartu).
ir kodėl aš čia tokius senus dalykus liečiu? o gi ji šį vakarą su savo sutuoktiniu atvyko pasišokti i tą pačią vietą kur ir aš sau linksminausi, gal ir neiko, lai šoka, bet jokiu sveiku protu nesuvokiu savo busenos "lyg iš po kojų žemė dinginėtų", net šokt tinkamai nesigavo. kad lengviau suprast būtų- aš rimtos draugystės kad ir kaip norėjau taip ir neturėjau po šitos meilės, bet turėjau nemažai kitų simpatijų ir prisipažinsiu, kogero kitos merginos matė traumuotą žmogų ir ta meilės duobė tebėra neužpildyta, aišku buvo, kad ir pats atstumiau kai kurias, paprasčiausiai nepatiko... neesu vienišas, tačiau esu vienas, vienam irgi galima linksmintis, tačiau kodėl visdar reaguoju i ją... man tiesa pasakius nelabai svarbu kodėl, svarbiau tikslas nereguoti į ją, nes ji jau senai gyvena savo, o aš savo gyvenimus, po galais gal tas rimtas prieš 7m pasižadėjimas vienas kitą mylėti? jai gal ir dzin nzn, bet aš gal pats kaip pasamonei užsidėjau sau štampą po tuo duotu amžinos meilės žodžiu, gal koks tai ypatingas atšaukimas turi būti, gal reikia kaip kokiam keistuoliui prieit ir jai pasakyti, kad aš atsiimu prieš 7m duotą žodį amžinai mylėti. kitavertus aš iš tikrųjų jaučiuosi nepilnavertis, nors ir šokom du bachurai su būriu daug fainesniu energija trykštančių seksualių merginų, o aš lyg apšalęs... help
Tokie dalykai buvo labai populiarūs senovėje, o ir dabar dar nemažai išliko - santuokos įžadų davimas, prezidento, kario priesaika ir pan. Ritualas tarsi tarpininkas, tarp mūsų vidinio moralinio pasaulio ir išorinio, kuris emociškai silpnesniai asmenybei lyg mokytojo trinktelėjimas lyniuote per stalą, padeda atsibusti reikiamu momentu. Ką jūs ten su mergina (ir kam) prisižadėjot, nežinau, šalia nestovėjau. Bet įsivaizduoju kažką panašaus kaip santuokos įžadų davimas - mylėti amžinai, ir skurde, ir varge, ir džiaugsme, ir skausme.. Tikiuos tik, kad neužbaigėt kaip Tadas Blindoje - "jei sulaužysiu šią priesaiką, tebūnie būsiu pakartas ant šios pušies" 
Aišku, jums šis mano pasakymas nejuokingas, nes reikia atsakymo, ką gi dabar daryti. O dabar reikia antro ritualo, kuris panaikintų pirmąjį. Bet tai iš esmės neįmanoma, nes tai priesaika duota kažkam aukštesniam už žmogų. Čia jums ne bobutę turguje apsukti. Reikalingas savotiškas laidotuvių ritualas, moraliai gražus, teisingas ir pateisinantis išėjimas iš situacijos, kuris neprieštarauja(arba nelabai prieštarauja) prieš tai duotai priesaikai (čia neišsiplėsiu, jei domina, į p.m.). 
