Re: Nenoriu mirti, bet gyventi taip pat nenoriu
Parašiau paskutinį postą ir tik tada perskaičiau visą temą... Atrodo, reikia panagrinėti išsamiau. Jūs patys save valgot, ponai. Jūs įsispraudę į savo susikurtus rėmus ir dar kompleksuojat. Ir tai, kas vyksta aplink jus, matot tik jūs patys. Jūs žinot savo ribas, jūs žinot savo pomėgius, veiklas ir jūs galvojat, kad tik tai galit, kad jums daugiau neduota.
Aš kartais papasakoju visai neįsidėmėtiną istoriją... Aš gulėjau su temperatūra - nedidele, bet temperatūra ir mane kankino erzinantis, beprasidedantis peršalimas... Atgužėjo kaimynės mergaitės - įsiaudrinusios ,linksmos. Paaiškinau, kad šian jokių linksmybių ir šou čia nebus. Vietoj užuojautos gavau dozę patyčių, o kai išjojau jas lauk, išeidamos jos trenkė durimis kvatodamos ir durys liko atlapos... Turėjau keltis jas uždaryti. Aš įsiutau. Apsirengiau ir išėjau pas draugus. Įkalbėjau juos nueiti pas dar kitus draugus. Vos ne ištempiau. Ten mes linksmai praleidom laiką, o aš net kartais pamiršdavau, kad negaluoju. Iš beviltiškai sumauto vakaro ir situacijos aš išspaudžiau visiškai priešingą rezultatą. Nuo tada aš šiek tiek kitaip pradėjau žiūrėti į aplinką. Aš pats galiu viską pakeisti, jei man nepatinka. Aš elementariai galiu pasukti ne ten kur norėjau iš pradžių, o į ten, kur niekada nebuvau pasukęs. Aš galiu pasirinkti kitą kompaniją. Aš galiu užkalbinti bet kurią. Net tokią, kuri ne mano nosiai. O iš šimto bandymų bent vienas tikrai bus sėkmingas. Aš galiu pakeisti savo savijautą tiek psichologiškai - paklausyti muzikos, surasti naujos, atkasti mėgstamos ir seniai girdėtos, tiek pasikeisti savijautą fiziškai... Ar jums teko išeiti iš sporto salės po štangų tasymo, kai jūsų stažas jau kokie trys mėnesiai, pusmetis? Tu išeini, įkvepi ir tave užplūsta laimės banga. Tau nieko netrūksta ir tu tik nori barščių sriubos. Ar dar kokio velnio. Tik nesakykit, kad "sportas - ne man". Niekas ten nesijuoks, ten po kiek laiko visi pradės sveikintis. Ten lankosi merginos. Savijauta ir fiziniai pasikeitimai - neapsakomi. Ką jūs prarasit, jei nerealizuojat savęs kitaip? Na, įveikit dviejų mėnesių iššūkį. Juk nepatiks - mesit.Išeikit vakare į senamiestį. Eikit ir negalvokit. Jūsų niekas nepažįsta, jūs galit pasukti ten, kur anksčiau nebuvot. kai nusibos vaikštinėti, staiga atsisukit ir iš paskos einančioms merginoms pareikškit, kad jūs pasiklydot. Linksmai. Paminėkit, į kokią gatvę norit patekti. Tegul parodo. Gausit šypseną. Kada paskutinį kartą važinėjotės dviračiu Druskininkuose? Ar jūs įsivaizduojat, kas ten yra tame kurortiniame miestelyje ir kas yra aplink jį? O kada jūs ten užkalbinote nuostabią dviratininkę ir, jūsų pačių nustebimui, jai prireikė kompanijos, kurią pasiūlėte..? Ir kada jūs numynėte dar dvidešimt kilometrų kartu, nors prieš ją susitikdamas jau buvote nusivaręs nuo kojų? Nuostabią, juodaplaukę, nepriekaištingos išvaizdos..? Jums nereikia būti visada santūriu, kad kas nors ko bloga nepagalvotų. Gal geriau įisivelti į ekspromtu gatvėje kilusį dialogą ir pareikšti pačią kvailiausią nuomonę, kokia tik gali būti..? Kažkas nesupras, o mergiotės - įvertins.jūsų drąsą... Ne kiekvienas taip gali. O tai padaryti - paprasta. Mano nuotrauka - Užutrakyje... Kolega baikeris sako "stok ten - nufotkinsiu.." Aš atseit spjoviau į delną ir pradėjau glostytis plaukus į vieną pusę... Šalia mūsų buvo žmonių... Keletas pamatė ir ėmė juoktis. O mergina su veiksmo kamera, taaaip pažiūrėjo... Kolega spragtelėjo aparatu ir netyčia įamžino kampe ją... Jūs pamatytumėt jos žvilgsnį...))) Žodžiu, galima kalbėti valandų valandas. Reikia reziumė. JŪS GALIT DARYTI, KĄ TIK NORIT! Veikti, ką norit, jaustis, kaip norit ir net oras gali būti toks, kaip jūs norit. Aš beveik nejuokauju. Jei norit daugiau info, kita pamoka kainuos 500 eurų. Dėkoju už dėmesį. Aš nejuokavau ir nemeluoju.