Тема: Kodėl prieš kitus gėdijames saves
Man nuo vaikystės aiškino kad aš prie kitu nerodyčiau koks esu, tarsi tai būtų kažkas gėdingo iš ko kiti juoksis. Kad turi būti toks kaip visi - be savo asmenybės. Tokia pačia tendencija pastebėjau ir būdamas savo metu. Kad dažnai suauge žmonės šaiposi iš kitokiu negu jie, pritaikydami vaikystėje jau naudota mastymo modeli: Kad būti kitokiu yra kažkas gėdingo. Ir mes paklause "protingu" patarimų, pradedame gėdytis saves prieš kitus. Kodėl mes labiau tikime kitais nei savimi? Ar taip nesielgdami neapribojame savo saviraišką, kaip laisvos asmenybės?