1 (redagavo Renaldas 2018-05-10 21:07)

Tema: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Man nuo vaikystės aiškino kad aš prie kitu nerodyčiau koks esu, tarsi tai būtų kažkas gėdingo iš ko kiti juoksis. Kad turi būti toks kaip visi - be savo asmenybės. Tokia pačia tendencija pastebėjau ir būdamas savo metu. Kad dažnai suauge žmonės šaiposi iš kitokiu negu jie, pritaikydami vaikystėje jau naudota mastymo modeli: Kad būti kitokiu yra kažkas gėdingo. Ir mes paklause "protingu" patarimų, pradedame gėdytis saves prieš kitus. Kodėl mes labiau tikime kitais nei savimi? Ar taip nesielgdami neapribojame savo saviraišką, kaip laisvos asmenybės?

2

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Renaldas parašė:

Man nuo vaikystės aiškino kad aš prie kitu nerodyčiau koks esu, tarsi tai būtų kažkas gėdingo iš ko kiti juoksis. Kad turi būti toks kaip visi - be savo asmenybės. Tokia pačia tendencija pastebėjau ir būdamas savo metu. Kad dažnai suauge žmonės šaiposi iš kitokiu negu jie, pritaikydami vaikystėje jau naudota mastymo modeli: Kad būti kitokiu yra kažkas gėdingo. Ir mes paklause "protingu" patarimų, pradedame gėdytis saves prieš kitus. Kodėl mes labiau tikime kitais nei savimi? Ar taip nesielgdami neapribojame savo saviraišką, kaip laisvos asmenybės?

taip:::305

3

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Laimute parašė:
Renaldas parašė:

Man nuo vaikystės aiškino kad aš prie kitu nerodyčiau koks esu, tarsi tai būtų kažkas gėdingo iš ko kiti juoksis. Kad turi būti toks kaip visi - be savo asmenybės. Tokia pačia tendencija pastebėjau ir būdamas savo metu. Kad dažnai suauge žmonės šaiposi iš kitokiu negu jie, pritaikydami vaikystėje jau naudota mastymo modeli: Kad būti kitokiu yra kažkas gėdingo. Ir mes paklause "protingu" patarimų, pradedame gėdytis saves prieš kitus. Kodėl mes labiau tikime kitais nei savimi? Ar taip nesielgdami neapribojame savo saviraišką, kaip laisvos asmenybės?

taip:::305

Jei Taip. Tai kodėl mums yra svarbesnis mums primestas gėdos jausmas, nei mes patis? Kodėl taip savo gyvenimą atiduodame į tu rankas, kurie net ne pažįsta mūsų? Gal kaip tik šito mes turėtume gėditis? Būti ne savimi dėl tokiu, kurie mūsų net ne pažįsta? Nes patys yra užsidarė savo baimės dežutėse.

4

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

cia buvo "taip" i paskutini sakini su klaustuku

5 (redagavo Laimute 2018-05-10 21:37)

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

neziurint i nieka, reikia islikti savimi ir tuo dziaugtis bei didziuotis.
kam koks reikalas....? kodel turetu rupeti kitu nuomone...?

6

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Šiendien pas mane būvo būtent tokia situaciją. Už tai kad nebijojau būti savimi pradžioje sulaukiau pajuokos, net užpuolimu, bet kadangi parodžiau kad suprantu kodėl jie taip elgiasi, jaunimas pradėjo vienas kita vadinti broliais... Gerai dar kad ne таварищи. smile

7

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Laimute parašė:

neziurint i nieka, reikia islikti savimi ir tuo dziaugtis bet didziuotis.
kam koks reikalas....? kodel turetu rupeti kitu nuomone...?

Aš asmeniškai nematau dėl ko nei kuo džiaugtis nei kuo didžiuotis. Man tai atrodo visai natūralų. Mes visi esame skirtingi vienaip ar kitaip. Jei mes nesugebame naturaliai priimti kitus tokiais kokie jie yra, argi mes galėsime save ramiai priimti tokiais kokie esame? Aišku, galime iš saves reikalauti būti "geresniais, šviesesniais" ir taip toliau  negu kiti. Bet tada turime ir sau pripažinti, dėl ko mes iš saves to reikalaujame ir kokie iš tikruju yra to priežastis. Ar ne taip?

8

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Renaldas parašė:

Šiendien pas mane būvo būtent tokia situaciją. Už tai kad nebijojau būti savimi pradžioje sulaukiau pajuokos, net užpuolimu, bet kadangi parodžiau kad suprantu kodėl jie taip elgiasi, jaunimas pradėjo vienas kita vadinti broliais... Gerai dar kad ne таварищи. smile

jeigu tai dar ir gyvenime pasiteisina - puiku

9 (redagavo Paslaptis 2018-05-10 21:39)

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Kompleksų , įgytų vaikystėje, būna visokių. Svarbu juos atpažinti ir sudoroti, o, jeigu nepavyksta, tai kreiptis į psichologą. Būna ir tam tikrų nepriimtinų situacijų, bet niekas nedraudžia iš tokios aplinkos pasišalinti..:::008

10

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Paslaptis parašė:

Kompleksų , įgytų vaikystėje, būna visokių. Svarbu juos atpažinti ir sudoroti, o, jeigu nepavyksta, tai kreiptis į psichologą. Būna ir tam tikrų nepriimtinų situacijų, bet niekas nedraudžia iš tokios aplinkos pasišalinti..:::008

Pastoviai negali bėgioti, ar būti kaip stručiui galva kišti į smėlį. Nes jei bėgsi iš šitos situacijos, anksčiau ar vėliau ji tave pasivys ir užgrius su dvigubą jėgą. O psichologai ar psihiatrai tik nustatys diagnoze ir prirašys cheminiu vaistu kurie slopins tavo nervine sistemą.

11

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Tamsta pats atsakėte į savo klausimą: toks modelis primestas dar vaikystėje ir jis buvo primetamas beveik visiems. Dėl to, jeigu kažkas bando pakeisti, kitiems jau primestas modelis su tuo nesutampa ir jie įjungia tą patį atmetimo mechanizmą. Iš čia ir patyčios ar smerkimas.

12

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Renaldas parašė:
Paslaptis parašė:

Kompleksų , įgytų vaikystėje, būna visokių. Svarbu juos atpažinti ir sudoroti, o, jeigu nepavyksta, tai kreiptis į psichologą. Būna ir tam tikrų nepriimtinų situacijų, bet niekas nedraudžia iš tokios aplinkos pasišalinti..:::008

Pastoviai negali bėgioti, ar būti kaip stručiui galva kišti į smėlį. Nes jei bėgsi iš šitos situacijos, anksčiau ar vėliau ji tave pasivys ir užgrius su dvigubą jėgą. O psichologai ar psihiatrai tik nustatys diagnoze ir prirašys cheminiu vaistu kurie slopins tavo nervine sistemą.

Psichologai neturi teisės išrašinėti vaistų, tai daro psichiatrai ir psichoterapeutai. Psichologai, psichoanalitikai kalbasi, jeigu dar įmanoma susikalbėti...
Būtent psichologai ir pataria pasišalinti iš aplinkos, kur vyrauja neadekvatūs žmonės, nes su jais susikalbėti gali tik specialistai. Na, o jeigu tai mūsų vidiniai dalykai, tai žinoma sprendžiame pirmiausia patys, jeigu esame pakankamai brandūs tai padaryti. Šiaip jau mokytis niekad nevėlu...:::008

13

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

o man atrodo, kad labai sveikinta susigėsti, kai pameluoji, apgauni, negrąžini skolos, neištesi duoto žodžio ar pažado. Kai pasakei, kad tai padarysi ir pavedei kitą žmogų. Ar šiaip pasielgei neatsakingai. Nekalbu apie savigraužą ar saviplaką. bet tas trumpas susigėdimas - labai sveika ir primena, kad visgi esi žmonijos dalis ir ne ji turi taikytis prie tavęs, o tu prie jos. ir padeda išlaikyti pagarbą kitiems ir ugdyti savigarbą. jei susigėdai, stengsiesi daugiau nesukuri analogiškos situacijos.

14

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Anna parašė:

o man atrodo, kad labai sveikinta susigėsti, kai pameluoji, apgauni, negrąžini skolos, neištesi duoto žodžio ar pažado. Kai pasakei, kad tai padarysi ir pavedei kitą žmogų. Ar šiaip pasielgei neatsakingai. Nekalbu apie savigraužą ar saviplaką. bet tas trumpas susigėdimas - labai sveika ir primena, kad visgi esi žmonijos dalis ir ne ji turi taikytis prie tavęs, o tu prie jos. ir padeda išlaikyti pagarbą kitiems ir ugdyti savigarbą. jei susigėdai, stengsiesi daugiau nesukuri analogiškos situacijos.

Man regis tema ne apie tai.

15

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Gytis parašė:
Anna parašė:

o man atrodo, kad labai sveikinta susigėsti, kai pameluoji, apgauni, negrąžini skolos, neištesi duoto žodžio ar pažado. Kai pasakei, kad tai padarysi ir pavedei kitą žmogų. Ar šiaip pasielgei neatsakingai. Nekalbu apie savigraužą ar saviplaką. bet tas trumpas susigėdimas - labai sveika ir primena, kad visgi esi žmonijos dalis ir ne ji turi taikytis prie tavęs, o tu prie jos. ir padeda išlaikyti pagarbą kitiems ir ugdyti savigarbą. jei susigėdai, stengsiesi daugiau nesukuri analogiškos situacijos.

Man regis tema ne apie tai.

o taip, atsiprašau, perskaičiau tik pavadinimą...

na, nežinau, ar aprašytais atvejais žmogus jaučia gėdą? gal būtų tiksliau - kompleksuoja? ir situacijos skirtingos... kiekvienas turi savo patirtį.
tarkim, būna momentų, kai iš tiesų toje kompanijoje nepritampi, nes esi kitokia. bet dėl to nesigėdiju. kartais būna truputį nesmagu, kartais nejauku, kartais kaip tik įdomu, bet kad būtų gėda? .. nebent turėjo kažką padaryti ir atėjus paaiškėjo, kad to nepadariau - tada gėda. bet gėda- nėra ilgalaikis jausmas.

16

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Anna parašė:
Gytis parašė:
Anna parašė:

o man atrodo, kad labai sveikinta susigėsti, kai pameluoji, apgauni, negrąžini skolos, neištesi duoto žodžio ar pažado. Kai pasakei, kad tai padarysi ir pavedei kitą žmogų. Ar šiaip pasielgei neatsakingai. Nekalbu apie savigraužą ar saviplaką. bet tas trumpas susigėdimas - labai sveika ir primena, kad visgi esi žmonijos dalis ir ne ji turi taikytis prie tavęs, o tu prie jos. ir padeda išlaikyti pagarbą kitiems ir ugdyti savigarbą. jei susigėdai, stengsiesi daugiau nesukuri analogiškos situacijos.

Man regis tema ne apie tai.

o taip, atsiprašau, perskaičiau tik pavadinimą...

na, nežinau, ar aprašytais atvejais žmogus jaučia gėdą? gal būtų tiksliau - kompleksuoja? ir situacijos skirtingos... kiekvienas turi savo patirtį.
tarkim, būna momentų, kai iš tiesų toje kompanijoje nepritampi, nes esi kitokia. bet dėl to nesigėdiju. kartais būna truputį nesmagu, kartais nejauku, kartais kaip tik įdomu, bet kad būtų gėda? .. nebent turėjo kažką padaryti ir atėjus paaiškėjo, kad to nepadariau - tada gėda. bet gėda- nėra ilgalaikis jausmas.

Na, gėda ir kompleksai nėra labai nutolę vienas nuo kito smile
Tamstos minimu atveju, gėda ne dėl kitoniškumo, o dėl "ko nors nepadaryto". Čia sveika gėda, mano nuomone.

17

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Gytis parašė:

Na, gėda ir kompleksai nėra labai nutolę vienas nuo kito smile
Tamstos minimu atveju, gėda ne dėl kitoniškumo, o dėl "ko nors nepadaryto". Čia sveika gėda, mano nuomone.

Va, ir aš sutinku smile net įtariu, kad nevisi ir skiria gėdos jausmą, kompleksą, drovumą, nesmagumą, nejaukumą ir pan. tai, nors ir atimi, bet labai skirtingi dalykai. bent jau aš susigėstu staigiai, stipriai ir neilgam. Na, gal minutei, nedaugiau, net trumpiau.
Kompleksas, tai kai dėl tam tikros savo ypatybės kompleksuoju, tai gali būti ne tik fizinis dalykas, žinių trūkumas, nemokėjimas ar nesugebėjimas ko nors padaryti ir pan.
Drovumas - na, kartais susidroviu, bet tai visai nesusiję su gėda, nes kokia čia gali būti gėdą, jei vėjas gatvėje nupūtė sijoną virs galvos smile pasimeti, nes natūraliai susidrovi.
nesmagu, kai esi kompanijoje "balta varna" ar ne pagal aprangos kodą apsirengusi.
nejauku, kai esi kompanijoje, kurios kalbos, elgesy prieštarauja mano požiūriui smile

18

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Anna parašė:
Gytis parašė:

Na, gėda ir kompleksai nėra labai nutolę vienas nuo kito smile
Tamstos minimu atveju, gėda ne dėl kitoniškumo, o dėl "ko nors nepadaryto". Čia sveika gėda, mano nuomone.

Va, ir aš sutinku smile net įtariu, kad nevisi ir skiria gėdos jausmą, kompleksą, drovumą, nesmagumą, nejaukumą ir pan. tai, nors ir atimi, bet labai skirtingi dalykai. bent jau aš susigėstu staigiai, stipriai ir neilgam. Na, gal minutei, nedaugiau, net trumpiau.
Kompleksas, tai kai dėl tam tikros savo ypatybės kompleksuoju, tai gali būti ne tik fizinis dalykas, žinių trūkumas, nemokėjimas ar nesugebėjimas ko nors padaryti ir pan.
Drovumas - na, kartais susidroviu, bet tai visai nesusiję su gėda, nes kokia čia gali būti gėdą, jei vėjas gatvėje nupūtė sijoną virs galvos smile pasimeti, nes natūraliai susidrovi.
nesmagu, kai esi kompanijoje "balta varna" ar ne pagal aprangos kodą apsirengusi.
nejauku, kai esi kompanijoje, kurios kalbos, elgesy prieštarauja mano požiūriui smile

Kaip čia "like" uždėti? smile

19

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

Gyvuliai siais laikais nesigedija tongue big_smile big_smile

20

Re: Kodėl prieš kitus gėdijames saves

manau... geda turetu buti zmogui tada, kai jis jau del nieko nebesusigesta.