Andre пишет:matai, KOnstantinai, jei žmogus atsiduoda aistrai (čia reikia žvelgti plačiau - pinigai, valdžios troškimas, agresija, net žmožudystės) ir kūnui - tuomet kenčia siela. Ji kenčia tyliai, bet užtikrintai apnuodija ilgainiui bet kokį gyvenimo džiaugsmą. Va, kaip tu rašei - pilna tokių FB.
Idėja būtų labai graži - susirenka FB žmonės, kuri enenori švčsti po vieną namuose ir švenčia ar popromis, ar po daugiau. BET. Tada ir išlenda problema, nes pasirodo, aš nenoriu būti viena(s) = su mani privalo būti turtinga, protinga, man atsidavusi ir man paklūstanti būtybė, pageidautina, karališko kraujo )) O kadangi tokių nelabai egzistuoja, tai trukt už vadžių ir vėl - manęs niekam nereikia.... manęs niekas nemyyyyyli...
Akivaizdu, kad žmonėms reikia ne tik šeimos gydytojo, bet ir psichologo, nes psichinė sveikata lb.užleista nuo vaikystės, bet, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių, ar kam iš tikro tai rūpi...Belieka bent sąmoningumo ugdymas ir ieškojimas pagalbos patiems iš prieinamų šaltinių. Bet vėlgi, kaip atskirt šarlatanus nuo tikrųjų. Belieka - arba per kančias į žvaigždes, arba pasikliauti protėvių patirtimi, religiniais ritualais, kurie suteikia ramybę ir pasitikėjimą. Esmė mokėti būti laisvam ir savarankiškam, t.y.asmenybe. O tos šventės...susitarimo reikalas, atokvėpis nuo baudžiavinio darbo. Kuo mažiau sureikšminam, tuo geriau. Svarbu rast laiko pasidairyti aplinkui, pasidžiaugt būtimi, gamta.
Ir dar, manau, mokėt pažvelgt į viską tarsi iš šalies, be išankstinio nusistatymo. Kaip, kad Dariaus įkeltame video pasakojama apie samurajų ritualą, pabusti lyg naujai gimus ir eiti miegoti, tarsi numirti. Tuomet meditacija apie tai, kaip praleidai dieną...