Тема: Daktarų neapdairumas kainuojantis gyvybes ir sukeliantis fobijas
Sveiki, norėjau pasidalinti istorija ir galbūt išklausyti kitų žmonių nuomones ar istorijas.
Chirurgo neapdairumas pražudė mano močiutę - mamos mamą.
Mano močiutė buvo nuostabi moteris. Sovietiniais laikai ji buvo karo policijoje, buvo nuostabi šaulė, ir kaip vėliau sužinojau - stalo teniso čempionė. Kadangi aš augau be tėvo, močiutė buvo kaip antroji mama. Rūpestinga, mylinti, ir žinoma tapkę paimdavo jei nebuvau labai geras 
Mano pagarba jai yra milžiniška. Aš turiu labai gerą atmintį, ir niekada nemačiau jos išgėrusios, ar dar kitaip prisitraukiančios "nešlovę". Ji gimė 1951 metų sausį, ir iškeliavo anapilin 2000 metų rugsėjį - būdama vos 49 metų.
Mano močiutė dirbo vyriausiąja meistre Alytaus santechnikų firmoje kurios visgi čia neminėsiu.
Ji buvo paguldyta į Alytaus Vinco Kudirkos ligoninę, ir turėjo tulžies pūslės akmenų pašalinimo operaciją 1999 metų pradžioje. Po to atsirado komplikacijos, ir buvo skubiai daroma dar viena operacija, kurios priežasties mums aiškiai niekas nepasakė, arba kaip vėliau išsiaiškinome - slėpė. Tačiau iš išrašų bei pažystamų seselių (alytus - mažas miestas, dauguma žmonių yra kaimynai, ir mano močiutė buvo labai gerai žinoma tarp žmonių) sužinojome kad operacija buvo reikalinga pašalinti kažkokį plastikinį spaustuką, kuris užspaudžia kažkokį latakėlį, bet buvo pamirštas išimti po pirmosios operacijos. Tai sukėlė toksinų išsiliejimą į vidaus organus, o ta problema išsirutuliojo į skysčių kaupimąsi pilve. Po antrosios operacijos ir mėnėsio ar dviejų, mano močiutės būklė blogėjo, jie patvirtino kasos vėžį. Kauno klinikose daktaras iš užsienio (nepamenu kurios šalies) po pokalbio su mano mama, būgštavo kad alytaus chirurgo aplaidumas, ir išsilieję toksinai sukėlė labai greitai progresuojantį vėžį. Chemoterapija nepadėjo. Mano močiutė kuri buvo sveika, stipri moteris, "pilnoko" sudėjimo - pavirto į oda aptrauktą skeletą vos per 3-4 mėnesius. Daktarai davė jai ne daugiau kaip tris mėnėsius, bet ji turėjo neįtikėtinai stiprią širdį, ir išsilaikė apie 8 mėnėsius, nors paskutinės savaitės nebuvo labai geros, nes metastazės pasiekė smegenis ir ji dažnai šnekėdavo kažką nesuprantamo, ar neatpažindavo mūsų. Galiausiai 2000 rugsėjo 11 dieną mane mama pažadino apie penktą ryte kad močiutė nekvėpuoja.
Mes bandėme kapstytis, duoti į teismą ligoninę, bet išrašai, įrodymai, operacijų priežastys - viskas dingo. Kadangi informacija buvo laikoma popieriuose vis dar, ir ne kompiuteriuose, buvo tiesiog apkaltinta kad popieriai kažkur "pasiklydo ar nusimėtė". Nieko negalėjome įrodyti ir visa istorija taip ir nusiplovė. Man tada tebuvo 12 metų. Nebuvau dar taip gerai pažystamas su korupcija ir nesupratau per kokį atsiprašant "šūdą" mano mama turėjo pereiti bandat suvaldyti šitą betvarkę.
Po viso šito aš turiu nelabai racionalią fobiją operacijoms. Pas daktarus neinu nebent mane jau visiškai prispiria ir reikia aiškintis kodėl krauju spjaudaus (sena istorija, jau sutvarkyta). Bet va prie ko priveda daktarų aplaidumas. Dėkui už dėmėsį, ir galite gal pasidalinti savo patirtimi.
