Jūs esate neprisijungęs. Prašome prisijungti arba registruotis.
Diskusijų forumas → Naujienos / Apie Viską → kada pradeti gyventi savarankiskai?
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
sveiki! siulau padiskutuoti tokia tema: kada pradeti savarnkiska gyvenima ir palikti tevu namus? ar is viso verta juos palikti jei artimiausiu metu neplanuoji seimos ir pan.? kaip i tai reaguoja tevai (juk nutraukti bambagysle kartais buna gana skausminga...)?
na klausausi jusu 
Nuo tevu atsiskiriau kai isejau i kariuomene ten ismokau savarankiskumo baigiau kariuomene iskarto isvikau i prancuzija stoti i legiona ten nepaviko tai iskarto traukiau i Anglija o db dirbu mokausi ir givenu savarankiska gyvenima seip niekada nesusimasciau kada reikia palikti tevu guoli taip atsitiko savaime.Ir seip prisiminimai gyvenant su tevais neismaloniausiu 
ah visiskai sutinku su Arvydu... pats gyvenimas suklosto kada atskirai pradet gyvent kada ne, ir kiekvienam gi skirtingai vieni emigrave pradeda atskira gyvenima, kiti po studiju, tretiem silciau susiklosto gyvenimas ir dar anksciau pasiseka istrukti 
reikia susirasti darba ir tapti nepriklausomu finansiskai nuo tevu. cia vienintelis ir svarbiausias dalykas. tada islieka geri santykiai, tiesa, tenka apriboti daugybe savo noru - nei skudurams, nei kosmetikai, nei klubui, nei alui nebelieka. kol neismoksti uzsidirbti daugiau. oi, man tai nepatinka savarankiskai gyventi, 10 metu va taip gyvenu, bet nepatinka man:)
Labai paprasta..Tol kol tu mokaisi (tuos moxlus kurie reikalingi igauti issilavinima ir darba, o ne tuos kuriuos tu sugalvoji mokytis jau veliau) manau tevai privalo tave islaikyti. Bet kai jau turi ta issilavinima ir darba viskas, gali lekti is tevu namu..Kaip gamtoje buna, pauksciukus tevai isstumia is lizdo jega jei jie patys iki tam tikro laiko neisskrenda..:D
Aisku laikai dabar keisti, ir buna visokiu variantu, kaip pvz italijoje vaikai su tevais gyvena iki 30 m ir daugiau..Cia juk priklauso nuo tu tevu namu..jeigu tas namas didelis ir vietos visiem pakankamai tai viskas ok..
taigi galima su tevais gyventi, ir buna grazu taip, tokia didele seima...smagu gi pagaliau:) bet butinai butinai reikia tureti finansine nepriklausomybe, kitaip tai nebus taip grazu;)
is tevu isejau astuoniolikos ir nuo tada gyvenu savarankiskai ir del to nesigailiu pati susikuriau tai ka dabar turiu pati istojau pati uz tai moku ir jauciusi del to stipresne uzkitus mano bendraamzius. o kada iseit turi nuspresti pats pazystu ktu kuriems jau beveik trisdesimt o jie vis dar su tevais jiems taip patinka tai gerai nors man tai visada noris turet savo ir kad niekas neaiskintu ka daryt ir kaip nes taip buna kad tevai daro net tada kai jau turi savo seima, pritariu miglei, bet kai esi toli nuo ju na neper toli gali gyvent kaip nori ir santykiai su tevais islieka silti
Kiek seimu tiek ir situaciju jose, kartais abiem pusem geriau gyventi kartu kartais atskirai.
Man geriau atkirai nors aisku taip kur kas sunkiau.
reikia susirasti darba ir tapti nepriklausomu finansiskai nuo tevu. cia vienintelis ir svarbiausias dalykas. tada islieka geri santykiai, tiesa, tenka apriboti daugybe savo noru - nei skudurams, nei kosmetikai, nei klubui, nei alui nebelieka. kol neismoksti uzsidirbti daugiau.
tai tu savarankiskai pradejai gyventi 16 metu?...
jei tau gerai su tevais gyvent, tai kodel turetum iseit? kai panoresi istrukt is namu ir tureti kazka savo.. tada galesi ir lekt
na as gyventi savarankiskai pradejau tada kai istojau. paprasciausiai studijuoju kitame mieste tai savaime teko palikti tevu namus. taciau kiekvienakart grizus atostogu patiriu lengva stresa kai reikia vel prisitaikyti prie tevu tvarkos. man idomiausia, kad labiau isiskyrima isgyvena mamos. bent jau man pradzioje n kartu skambindavo, klausdavo, patardavo, kalbedavo ir pan. mama pasakojo, net namo po darbo nenoredavo eiti, nes zinojo, kad manes namie jau nebera 
. ar kam nors buvo panasi situacija?..
mano mama broliui isvykus studijuot skambinedavo ir klausinedavo ka tas pusryciam ir pietum valge ir ka vakarienei valgys, kol galu gale broliui igriso ir jis nebeatsiliepdavo i jos skambucius ;D
nu va va. as pastebejau, kad mano brolis irgi neatsiliepineja jei nenori. o as kazkaip negaliu... zinau, kad neatsiliepsiu, ji jaudinsis ir reikes sneketis kur as buvau kodel negalejau atsiliepti ir pan... o tu diana gyveni atskirai ar su tevais?
dar su tevais...... laukiu kol isleksiu 
siemet vidurine baigsiu, tai...........
ir jau su tevais nebegyvensi? pamenu, kaip 12 klasej su drauge susitikdavom vakarais, kai jau stogus nuo mokslu raudavo, rukydavom ir svajodavom, va kaip bus kai gyvensim atskirai.... ir is tikruju atskirai daug smagiau
nu tai as ir neliudziiu, kad iseisiu, kaip tik to laukiu, gi as kuo puikiausiai suprantu visus tuos smagumus aisku, zinau, kad bus ir daugiau pareigu, bet vis tiek bus gera gyvent
nu tai as ir neliudziiu, kad iseisiu, kaip tik to laukiu, gi as kuo puikiausiai suprantu visus tuos smagumus
kaip faina buvo perskaityt tuos tavo žodžius "gera gyvent"... seniai tokios nuomonės negirdėjau net pačiai gera pasidarė
geras, na, man is tiesu daug ko truksta, taciau as gyvenu svajone, kad kai jau as turesiu savo namus, jie man taps tvirtove, o tvirtovej busiu saugi ir bus gera... gera kad geri i tavo sirdi pries Kaledas uznesiau
na as savarankiskai pradejau gyventi ne per seniausiai. Dar 17 buvo. Islaikau save siaip taip be tevu pagalbos. Su jais risys kaip ir silpneja nes nei matomes nei snekam dazniai Nors ir tam paciam pasaulio kraste bet atstumas tarp miestu didelis. Skambinti nera kada nei man nei jiems. Gal nuvaziuosiu aplankyti per kitas kaledas.
koel tik per kitas?..
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Diskusijų forumas → Naujienos / Apie Viską → kada pradeti gyventi savarankiskai?