[ Closed ] Pafilosofokime... (Page 3 of 5)

nu tokie atvejai taip.... eutanazija manau yra tik tada pateisinama kai zmogus pats savo noru pareishkia kad atsisako gyvybes ir praso ishlaisvinimo ish kanciu... na bent mano tokia nuomone....

Adele, 23 wrote:

Diva, 33 wrote:

Savižudybę ar eutanaziją kategoriškai palaikau, kai žmogaus būklė kelia dideles kančias. gyvunėlius mes užmigdom, o žmonės tegul kankinasi, o tai dar būsim nehumaniški... nu kas čia tokio - pasikankins dar papildomai mėnesį kitą ir patys numirs...

o as visiskai pries eutanazija, juk jei zmogus komoje, nemanau, kad jis kankinasi, o be to niekada negali zinoti gal jis atsigaus, ir toliau gyvens jei ir ne pilnaverti, bet ryvenima, apsupta ji mylinciu ir brangiu zmoniu, o isivaizduok, is kur atrasti ta lemtingaji, kuris suleis vaistus ir ligonis "nebesikankins", nemanau, kad zmogus turi tokia teise nuspresti kiek kam lemta kenteti, juk kitakart tas sveikas zmogus, daug labiau kencia del diskomforto patiriamo kasdien, bandant sudurti gala su galu ir savo vaikams bei artimiesiems bandant suteikti, bent jau minimalu pilnavertiskuma... as nemanau, kad kas turi teise nuspresti, tokius klausimus

Adele, pasirinkai lengviausią variantą - aš nekalbu apie negalią ar komą. Man iki šiol kirba vienas konkretus atvejis. 20 m. jaunuolis nudegė apie 90% kūno - gydytojų nuomone jis turėjo mirti - bet jo gyvybė laikėsi, gal dėl to, kad ji rūpestingai slaugė mama. Bet jis buvo pilno sąmonės. Pamėginkit įsivaizduoti save - odos viršutinio sluoksnio jūs neturite - visur atvira mėsa, einant laikui per kelias savaites jums "išvarva", liaudiškai pasakius, akys - jūs apankat, bet puikiai jaučiat skausmą - pasveikti jums nėra jokių šansų ir jūsų mirtis tik laiko klausimas - per kiek laiko visiškai atsisakys jūsų vidaus organai. Nepakeliamas skausmas dieną naktį, jokie vaistai jo jau nenumalšina. Motina medikė padėjo savo sūnui numirti ir mėgino nusižudyti pati - galima teigti, dėl to, kad nereikėtų gyventi su tokia kalte, pati save norėjo nubausti mirties bausme už žmogžudystę... Paradoksas. Ji išgyveno. Buvo teisiama už žmogžudystę. Tai žmogiška ir humaniška... Aš taip nemanau.

Savizudis nera silpnas, nors ir nepateisinu ir dalis atsakomybes - aplinkai... O eutonazija savo noru Dariau - ir yra savita savizxudybe... Nors buna skausmo, kurio nepakelti...

Negalėčiau sutapatint savižudybių ir eutanazijos.
Pernelyg dažnai savižudybių priežastys man atrodo nerimtos - dažniausiai užtektų šiek tiek pakentėti, o kai kuriais atvejais tiesiog išsiblaivyti... Dar priešiškiau aš nusiteikus prieš pseudo savižudybes: aš užsikaberioju ant tilto turėklų ir kelias valandas visi aplinkui mane tupinėkit, o tai nušoksiu!...

Diva, 33 wrote:

Adele, 23 wrote:

Diva, 33 wrote:

Savižudybę ar eutanaziją kategoriškai palaikau, kai žmogaus būklė kelia dideles kančias. gyvunėlius mes užmigdom, o žmonės tegul kankinasi, o tai dar būsim nehumaniški... nu kas čia tokio - pasikankins dar papildomai mėnesį kitą ir patys numirs...

o as visiskai pries eutanazija, juk jei zmogus komoje, nemanau, kad jis kankinasi, o be to niekada negali zinoti gal jis atsigaus, ir toliau gyvens jei ir ne pilnaverti, bet ryvenima, apsupta ji mylinciu ir brangiu zmoniu, o isivaizduok, is kur atrasti ta lemtingaji, kuris suleis vaistus ir ligonis "nebesikankins", nemanau, kad zmogus turi tokia teise nuspresti kiek kam lemta kenteti, juk kitakart tas sveikas zmogus, daug labiau kencia del diskomforto patiriamo kasdien, bandant sudurti gala su galu ir savo vaikams bei artimiesiems bandant suteikti, bent jau minimalu pilnavertiskuma... as nemanau, kad kas turi teise nuspresti, tokius klausimus

Adele, pasirinkai lengviausią variantą - aš nekalbu apie negalią ar komą. Man iki šiol kirba vienas konkretus atvejis. 20 m. jaunuolis nudegė apie 90% kūno - gydytojų nuomone jis turėjo mirti - bet jo gyvybė laikėsi, gal dėl to, kad ji rūpestingai slaugė mama. Bet jis buvo pilno sąmonės. Pamėginkit įsivaizduoti save - odos viršutinio sluoksnio jūs neturite - visur atvira mėsa, einant laikui per kelias savaites jums "išvarva", liaudiškai pasakius, akys - jūs apankat, bet puikiai jaučiat skausmą - pasveikti jums nėra jokių šansų ir jūsų mirtis tik laiko klausimas - per kiek laiko visiškai atsisakys jūsų vidaus organai. Nepakeliamas skausmas dieną naktį, jokie vaistai jo jau nenumalšina. Motina medikė padėjo savo sūnui numirti ir mėgino nusižudyti pati - galima teigti, dėl to, kad nereikėtų gyventi su tokia kalte, pati save norėjo nubausti mirties bausme už žmogžudystę... Paradoksas. Ji išgyveno. Buvo teisiama už žmogžudystę. Tai žmogiška ir humaniška... Aš taip nemanau.

man dabar tik viena mintis galvoje sukasi, kad Dievulis ant mamos uzpyko, todel jai paciai savo gyvenimo pabaigti savizudybe ir neleido,  gal kazkam tai atrodys kvaila, bet as nebijau pareiksti savo nuomones, kad niekas negali nuspresti, kada kitas zmogus turi iseiti is gyvenimo, sutinku, motinai uz nieka nera sunkiau, matyti kaip kencia jos vaikas, bet ji buvo gyvybes suteikeja...

kaip pasakė vienas žinomas jumoristas: "aš skubu nusijuokti, kad nereikėtų pravirkti"...