Protingas, išsilavinęs, pasiturintis bet su negalia :( (Puslapis 4 iš 6)

Nubusti yra gerai - ypač jeigu žadintuvas necypauja, kad laikas į darbą ir lauke šilta ir saulėta... Jeigu ir naktį, ir dieną lakstysi - taigi pavargsi... Kada nors reikia ir pailsėt...

Ui kaip mergaites isisiautejo forume, jau padebesiais skraido Beje, as cia ziuriu diskusija vyksta labai uzdarame rate. Tikejausi, kad daugiau zmoguciu savo pareiks savo nuomone. Butu sanu, kad daugiau merginu pareikstu savo nuomene. Noreciau surengti savotiska balsavima, kad paziureciau kiek LT zemeleje yra drasiu merginu [18-25 metu], kurios pasakytu "TAIP" tokiam vaikinui kaip as, kiek "GALBUT (tvirtas galbut)", o kiek "NE" ir kas labiausiai gasdintu uzmesgzti rimta pazinti. Pacios drasiausios galetu ir asmeniskai parasyti  

sorry, tikrai įsisiautėjom... barstom galvas pelenais, atgailaujame, prašome nepykti..

Leisiu sau kiek pakomentuoti. Taip, tai priklauso ir nuo neigalaus. Galiu pasasakoti apie tai, kaip pas mus klostesi su buvusia mergina. Visu pirma zmones turi vienas kitu pasitiketi. Neigalaliosios puses nepasitikejimas yra pats didziausias kliuvinys santykiu issaugojimui. Savo mergaites laisves visiskai nevarzydavau... Esu pasakes ir pasakysiu kiekvienai, kuri sutiktu su manimi butu: "- Imk is kitu viska su kaupu, ko pats negaliu tau duoti del savo negaliosi..."  Leisdavau ir net atkakliai skatindavau ja eiti i klubus, sokti ir t.t. Karta kartu buvome nueje i kluba. Man jokios nuoskaudos nebuvo stebeti, kad ji issiduksta su draugais. Ja visiskai pasitikedavau. Ir mano pasitikejimas NIEKADA nebuvo apviltas. Pas mus sakyciau budavo atvirksciai... Ja kankindavo vidinis nerimas, kad su ja bunu, tik todel, kad neturiu didelio pasirinkimo. Kiekvienas mano, net ir geranoriska pastaba (buvau 6 metais vyresnis uz ja), jai sukeldavo nerima, kad ji man nepatinka ar pan., o bunu su ja tik todel, kad negaliu PATS rinktis su kuo buti. O kam jau kam, o jai to nereikejo galvoti. Jinai buvo nuostabi mergina: labai labai grazi, gero budo, svelnute...  Daznai galvodavau, ka tokia "lelyte" su manimi tokiu veikia...  Bet jinai buvo labai sunkaus charakterio, kas ir buvo issiskyrimo priezastis...  Maniske manes visai negailedavo, ui kaip as pats aplink ja turedavau sokineti   Diana, nereikejo tau jo gaileti, nereikejo.... Priesingai, reikejo jam paciam leisti "sokineti" apie tave tiek, kiek jis tai sugebejo. Taip jis butu jautesis labiau p-i-l-n-a-v-e-r-t-i-s vyras.

.... viskas bus gerai...

... Elena tu vaikshciojanti depresija...ir tiek... pesimiste iki kaulu smegenu.... tu mane pradedi neigiamai veikti.... su tokiu neigiamu poziuriu, visur tik blogai, visur tik kliutys... viskas tau negerai.... nieko nesudetingiau buti su tuo neigaliuoju... kokie sunkumai?... vyrai aplamai kaip vaikai su visais jais sudetinga.ar jie igalus, ar neigalus...... neieshkok to ko nera... ash labai ishsamiai parashiau mano poziuri i neigaluju zmogu.... koks skirtumas.. sveikas... ar nesveikas.. svarbu shirdis..ir visa kita, idemiau pasiskaityk... o tau brangioji laikas susimastyti ir... kazka keisti savo mastyme ir poziuryje i gyvenima... nes visa gyvenima tik ir praverkshlensi....
P.S Yra senas posakis, kaip save pateiksi, tokia tave ir matys, man atrodo tu viska persudai ir stipriai perreguoji i tam tikrus dalykus....

Geriausi vaistai nuo baimės - susitikti su ja akis į akį.

Ir kaip gi tai vyksta? Uždaro jiems duris? Veja su šluota? Na, kai pačiam tenka patirti tam tikrų judėjimo suvaržymų, tai pamatai, kad visur pernelyg daug laiptų ir pernelyg mažai liftų... Bet kad tai nors kiek nuo manęs priklausytų... Kita vertus, viskas, kas neįprasta, būna apipinta mitais ir legendomis. Ar daug neįgaliųjų mes matom savo gyvenime? Aš tai nelabai... Tai nelabai ir aišku, kas tą sieną stato - mes ar jie patys...

Buna ir taip kad ir uzdaro duris... Viena karta mane i kluba neileido apsaugos berniukai: "- O tau ko cia ?". Taip, iprastiniame gyvenime matosi mazai. Dazniausiai jie buriasi i uzdaras grupeles (bendrijas) ir verda "savose sultyse": verkia koks blogas gyvenimas, kokie brangus vaistai ir pan. Ne visi sugeba kovoti uz save, siekti mokslo, uzsitikrinti vieta po saule. Jie susikuria savo maza, atskira pasauleli. Jame tarpusavyje bendrauja, kuria seimas ir pan. Taciau kai kuriems to neapakanka. Jie stengiasi pilnai interguotis i bendra visuomene, tapti neatskiriama dalimi, daryti karjiera ir t.t.

Nuo pacios vaikystes bendraudavau TIK sveikais zmonemis ir niekada nepriklausiau jokioms invalidu bendrijoms ar pan. Tiesa pasakius, as ir pats esu mazai mates "likimo broliu". Ai tiesa, viena karta  teko buti sanatorijoje ir stebeti ju gyvenimai is vidaus. Tai ka pamaciau mane labai nuvyle. Dauguma nesupranta, kad jie gali daug ka pasiekti. Labai daug gerenciu... Pavydinciu tiems, ka likimas maziau nuskriaude...

Taip, Andriau, tavo zodziuose yra tiesos. Kartais patys zmones su negalia stato siena. Bet yra ir kita puse. Tam, kad galetum siekti karjieros, gero darbo turi buti zymiai PRANESESNIU uz sveikaji. Buti geresniu specialistu, ismanyti geriau savo profesija ir pan. NEPAKANKA buti tokiu paciu gabumu kaip  sveikasis, kad i tave ziuretu kaip i lygiaverti...