Re: ka manote apie zmones su negalia?
Arnolda suprantu pilnai, ne tiesiog jei zmogus viena karta pvz visgi susitiko tai paskui savaime sukasi minciu ar jis nors antram kartui pasiriztu ar ne? Nes paskui prasideda aplinkos itaka: draugu, pazistamu, artimuju kalbos ir t.t. O tai atlaikyti nera taip jau lengva is tikro.
Is savo asmenines patirties galiu pasakyti, kad nesusiduriau su labai agresyviu nusistatymu is merginos artimuju puses. Tevai i tai ziurejo pakankamai palankiai. Tik kiek zinau, buvo pries tai nusiteikusi tik jos teta.
Pagrindini vaidmeni vaidina pacios merginos poziuris. Gimines ar pazistami pakankamai mazai itakoja, jei ji yra subrendusi asmenybe. Juk gyvename XXI amziuje ir kuo toliau tuo maziau svarbu "ka zmones pasakys"... Pats sunkiausias dalykas yra apsispresti paciai. Pirmas pasimatymas yra lemiamas. Tada apsisprendziama ar zmogus t-e-o-r-i-s-k-a-i tau priimtinas ar ne, o toliau jau prasideda tik detalesnis jo pazinimas. Visos trys merginos, kurios man pasake "taip" (susitikinesime ir toliau) po PIRMO pasimatymo, kituose "ne" jau nebepasakydavo.
Kazkada kalbejome su buvusia mergina kaip viskas prasidejo. Jinai prasitare, kad pacioje draugystes pradzioje jai buvo labai nejauku. Pradzioje draugyste buvo labiau is gailescio, bet paskui viskas tapo tikra ir labai stipru. Jinai turejo is ko rinktis... Buvo tikrai LABAI grazi panele. Daznaigalvodavau, ko tokia "lelyte" veikia su tokiu kaip as... Musu santykiai sugriuvo ne del to, kas as su negalia. Aisku, jausdavosi kai kada abejones is jos puses... Taciau labiausiai kalti buvo skirtingi poziuriai i gyvenima ir didelis charakteriu nesuderinamumas.
...TACIAU tokiu merginu yra labai labai labai mazai... Tikimybe sutikti tokia yra beveik lygi nuliui.
