Na asmeniskai manes,niekuomet neviliojo nei rukalai,nei narkotikai,nei alkoholis,nes as pati prisiziurejau tokiu baisiu jaunu zmoniu degradacijos nuo siu dalyku pasekmiu,kad galbut is dalies tai ir paveike mane.Bet tikriausiai neimanoma netureti priklausomybes nuo ko nors.Todel ir iklimpau kitur:)Pirma tevai irgi bande mane prasyti graziai,gal as pati ateisiu i prota ir susivoksiu,kad negerai darau.O veliau jau sake:koks skirtumas,ar tu mirsi 30 ar 20kg.Zinau,kad jiems tikrai ne tas pats,tiesiog taip kalbejo is nevilties.Deja,manes ir tas neisgasdino.Vienintelis,kas mane sukrete,tai velgi pavyzdys is pazistamu.Suvokiau,kad tuomet kai mane paguldys i reanimacine(kuo mane gydytoja pagasdino) ir prades leisti vaistus,tuomet jau kiekvienas kasnis prades eiti i kuna.
Taigi,norejau pasakyti,kad as visiskai pritariu Paulinai,kuo labiau visi draudzia ir bando atkalbeti,tuo labiau norisi elgtis savaip.