Doroteja, 21 parašė:Karolina, 19 parašė:Doroteja.. Is tiesu tu net nenutuoki ko tiem vaikuciam reikia. Nes nebuvai pas juos ir nepasidomejai. Remiesi tik tuo, ka isgirdai per telika ar perskaitei kokiam laikrasty. Va tai ir yra slyksciausia, kad sneki nezinodama. Ir patikek manim.. Silumos, supratimo, palaikymo ir draugystes REIKIA. Jokie litai nebus brangesni uz gera zodi ar nuosirdu apkabinima. Taip, pinigai tikrai nepakenktu. Bet nesnekek, kol nieko nedarai. Patikek manim, kai to neispildysi, bus ziauriai geda.
Na, bent jau man butu..
Ispildysiu su kaupu nes tikrai ne tik apie litus galvoju. va o tu tada mastysi kokia tu tuscia
Is tiesu nespresk apie zmogu kai jo nepazysti... tu su nijole galit but puikios drauges nes abi mokat tik teist nors pacios nieko gero nei darot, nei darysit.. geda uz jus ir jusu piktuma
as tikiu savim, o tai svarbiausia :*
Labai teisingai Linas kitoj temoj pasakė.. Kalbi kaip 4 metų vaikas.. Nežinau kaip Nijolė, bet aš tikrai ne piktai. Tiesiog labai erzina žmonės, kurie rėkia visa gerkle kad taip ir anaip, bet net nesugeba to argumentuot ir įtikint. Ir niekas tavęs neteisia, tiesiog norim kad pagrįstum savo mintis.
Nori sužinot ką aš darau? Kai turiu galimybę, važiuoju į vaikų namus, bendrauju su vaikučiais, nuvežu jiems saldainių, žaislų, knygelių, pieštukų. To, kas jiem suteikia džiaugsmą. Taip, tikrai ne dažnai randu tam laiko, ir dėl to tikrai labai nesmagiai jaučiuosi. Tačiau KIEKVIENAIS metais, nesvarbu, turiu laiko ar ne, važiuoju į vienus vaikų namus. Ten gyvena ne paprasti vaikučiai, o protiškai ir fiziškai atsilikę. Ir tas jausmas, kai pamatai nuoširdžias, gilias, pasiilgusias akytes, kai juos apkabini.. Tas jausmas nenusakomas. Jis neįkainojamas jokiais pinigais. Žinai kodėl neturiu namie beveik nė vieno savo vaikystės žaislo? Nes su jais žaidžia tie, kuriem tikrai labiau reikia. Ir aš tikrai nemastysiu kokia aš tuščia, nes visada žinosiu, kad bent šiek tiek, taip, galbūt per mažai, bet bent truputį prisidėjau prie gerovės tų, kurie savo jėgomis nieko gauti negali. O ką darai tu? Manai kad vienas kitas sms išgelbės pasaulį? Taip, galbūt padės, aš irgi visada siunčiu ir į paramos sąskaitas pervedu pinigų kai tik turiu. Tačiau tik iš patirties laikausi tokios nuomonės, kaip jau sakiau, kad jokie pinigai nepadės, jei nebus meilės, palaikymo ir supratimo.
Kai kada nors aplankysi tuos, kuriem to reikia, kai pabendrausi, kai pajusi tą bejėgį žvilgsnį, kai tave apsikabins, verks ir maldaus, kad neišeitum, galbūt tada suprasi..