Na tiesą sakant gyvenimo prasmė yra paprata. Aš turiu tam tikrą teorija. Ji yra gan paprasta:
Žmogus yra gyvūnas, žmogui laimę sukelia instinktai, tiksliau jų patenkinimas. Vieni iš svarbiausių instinkų, manau, yra smalsumas ir dauginimasis. Iš šių dviejų dalykų galima išreikšti ir kitus.
Pirmiausiai mes stengiamės užsikalti kuo daugiau pinigų, išmokt ten pvz gitara grot, išmokt sporto šaką, pvz kovos meną, žodžiu tai kas įspūdingą. Pinigai yra tam kad galima būtų apsirūpinti, sudaryti saugumo įvaizdį. Kovos menai, muzika kiti dalykai yra tam, kad sužavėti antrąją pusę, kai antroji pusė mano tave kaip asmenį, su kuriuo saugu(fiziškai, finansiškai), tuo pačiu kaip charizmą, kuri kažkuo išsiskiria, pritrauki tą žmogų. Toliau dirbat abu tam, kad turėt savo namus, gražią aplinką, tam kad turėti pilnavertę šeimą su vaikais. Apytiksliai, manau,i mes nuo pat pradžių gyvenam dėl savo vaikų.
O šiaip kalbant gamtiniais išsireiškimais, mes gyvenam tam, kad pratęstume savo rūšį.
Mums teikia laimę instinktai, mes jų klausome, o kuo labiau jų klausome, tuo arčiau prie laimingesnės būsenos, žinoma šiais laikais reikia stirpriai velti ir racionalumą, kad galima būtų instinktais ilgiau vadovautis. Šiaip intinktams pakaitalų yra labai daug, manau, bent tiek gerai..
O šiaip kalbant apie pinigus(nes čia buvo kalbėta apie pinigus), tai nemanau, kad tai taip svarbu. Kai yra žmogus, kuris tave apkabina, pabučiuoja į lūpas, žmogus, kuris tau yra svarbesnis už viską gyvenime, kurio šypsena tau yra brangiausias prisiminimas. Kai yra toks žmogus, tau nebereikia liūdėti, kai nuėjus į parduotuvę negali nusipirkti kažko skanesnio. Na kaip yra toks posakis "gyventi meilės vaisiais". Tas gyvenimas yra saldžiausias, žinoma pinigai yra kaip prieskonis, dar labiau viską paskanantis, tačiau pinigai, be tokio žmogaus nė iš tolo nekompensuos tos laimės.