Re: Laimingiausia - katalikiška santuoka!
Na man pakomentuoti nesunku, ar žinai koks skirtumas tarp teologijos ir filosofijos? Filosofija remiasi protu, visi jos teiginiai turi būt protu suvokiami, kaip antai Dievo esamybė, yra proto ginčytina teorija, teologijai atitenka teiginiai, kuriuos pagrįsti protu sunkoka. Šiaip nevardinsiu visų skirtumų, nes galiu išsiplėsti labai daug. Rene Descartes – tai racionalizmo atstovas, jis tiki viena savo mintim besąlygiškai : „Mąstau, taigi esu“. Nagrinėja įvairias gyvenimo sritis, ieško gyvenimo(daiktų) prado ir dar daug ką (nenoriu išsiplėsti). Tačiau Martyna nuvylei šiek tiek, duodama man konkretų vieno filosofo pavyzdį. Negalima gilintis į filosofija tik vieno mintimis. Kaip pavyzdį pateiksiu, kad sakykim yra tokie filosofai kaip Galilei‘us (jis buvo ne tik mokslininkas, išradėjas), Baconas, galiausiai ir Newtonas, kurie buvo empyrizmo šalininkai, tada tie patys Platonas, Aristotelis, Sokratas, paminėsiu ir ikisokratininkus – tai būtų Talis, Anaksimedas, Anaksimandras, Pitagoras ir daugelis kitų. Paminėsiu ir teologijos atstovą, kurį irgi galėtumėme laikyt filosofu – Kierkegaard.Tada Hegelis, Heidegeris, Baumas, na ir dar daugelis kitų, kuriuos galėsiu pavardyt, jei įdomu bus. Visi jų mąstymai vienu ar kitu požiūriu skyrėsi, ir būta prieštaravimų. Kiekvienas gynė savo nuomonę, pritarė kitų panašiems teiginiams ar prieštaravo nepanašioms, jų manymu, klaidingoms mintims. Bet viską susisteminus, kiekvienas jų (išskyrus Kierkegaard) gyvenimo pradu tikrai nelaikė Dievo. Taigi Martyna, tikrai manau, kad esi protingas, įdomus žmogus bei pašnekovas, tik sakau, kad jei perskaitei ir giliniesi tik vieno filosofo parašytomis knygomis, tai tikrai negali teigti, kad žinai, ką nagrinėja, kokios yra visos filosofijos mintys. Remdamasi vienu – tai būtų siaurokas požiūris. Tuo tarpu norint būti teisingu filosofavimo atžvilgiu reikia abejoti. Tik abejojimas ves tikrovės link. Tikiuosi supratai. Man lbai daug minčių kyla ir daug ką išsakyt norėčiau, tik kad bijau per daug išsiplėsiu. Bet įdomu būtų padiskutuoti.P.S. neatrašau į kitus postus tik todėl, kad db nlbai laiko turiu - sesija, bet pažadu, kokią dieną prisėsiu ir tikrai atsakysiu ir pakomentuosiu kitas mintis, bei išsakysiu savo nuomonę. Ir ačiū, už įdomias diskusijas.
Viskas labai gražu, Aurelija, bet man aname tavo poste paprasčiausiai užkliuvo kategoriškas teigimas, kad filosofijoje Dievas neegzistuoja. Plėstis kalnu pavyzdžų – ne mano stilius, be to sukritikuoti minėtąjį tavo teiginį pilnai užteko ir to vieno.
Apskritai, ne tai svarbu, ar filosofai PRIPAŽĮSTA Dievo egzistavimą, bet tai, ar jiems RŪPI pats jo egzistavimo klausimas. O jiems rūpi, vienaip ar kitaip. Tiek tos kalbos.