[ Uždaryta ] kas pastumeja i neistikimybe?

Kas pastumeja i neistikimybe? O ten stumti ir nereikia. Zmones stumdosi del ishtikimybes kaip ishsigalvoto socialino kulturinio paveldo, taisykles kurias visi sulauzo patys nors ir visad stengesi primesti tuas yzadus savo partneriui.   

Kas pasake kad vienas zmogus turi teise diktuat savo valia kitam zmogui?

Tai senas zmoniu valdymo yrankis - taisykles, kuriu neimanoma nesulauzyti daro zmones skolingais nusikaltuseis vercia nuleisti galvas ir pripazinti taisykliu ishgalvotojo pranashuma ir valdzia. Visos shventos knygos  yra parashytos zmoniu. Dievo vardu zuvo daugiausia zmoniu nei nua kitokiu priezasciu. Zmones daro kvailus darbus "kazkieno" Vardan dievo, karlius ir pan. Kitaip nesivadovauja savo protu. Taip galima paaishkinti. Paradoksa kad neivenas zmogus netrokshta karo, bet karai vyksta visviena. Todel kad turtingi veikejai kariauja ir zinoma nepatys, bet siuncia kvilesniu uz save armijas.

Niekada nereikalauk ish zmoniu ishtikimybes, tai tik parodo tavo baime prarasti, tavo pavyda ir nepasitikejima savimi.  Arba kitaip konfliktai neishtikimybes tema tai zenklas kad porele pradeda atvesti nua tos karshtos abipuses aistros. Ir tai normalu nes tai nera amzina ir net labai laikina su neishvengiama pabaiga ar pertrauka. 

Daug labiau reali ilgam laikui tai partneryste ir draugyste tik su salyga kad niekas nepirsh viens kitam savo valios.  Geri draugai neturi jokiu taisykliu ....  galima susitarti del kazkokiu tai techniniu buitiniu ar ekonominiu aspektu bet jokiu taisykliu.
Kai du individai linki vienas kitam tik gero tai taisykles praranda prasme nes jos sukurtos tam kad daryti kazka tai nesavo galva, nes vygdai kito valia.   

Kua daugiau prisisvajoji tua skaudziau yra susidurti su realybe.  Todel siulau gyventi realybeje tai bus maziau "suduzusiu shirdeliu".

Kas yra realybe? Tikrai kad ne tai, kaip mes ysivaizduajame, kad turetu buti, arba ka rodo TV , shneka valdzia ar kunigas. Ar aplamai pasakoja mums kiti zmones ar tevai.

Realybe yra tai kas ishtikruju vyksta tai ka mes tiesiogei matome ir veikiame ir tai kiekvienam prieinama ir neslepema galvok savo galva: Ar tu pazusti nors viena pora kad abiem pirmas kartas ir iki grabo lentos?  Visi to nori (ish savo partnerio) visi apie tai shneka, bet as asmenishkai pazystu tik normalius zmones, kurie isimyli kelis kartus gyvenime, draugauja, pykstasi ir vel susieina kartu ir skiresi.   Ir jie man visi labai zmogishki ir zemishki. 

kas pastumeja i neistikimybe? Tu ka ish kitos planetos kad tikiesi to ishvengti?  Visi tai patire, delto nekvarshink sau galvos tai busi laimingesnis.

Skamba panashei kaip naujagymis pradetu uzdavineti klausimus apie mirty , visa gyvenima gyventu baimeje ir galu gale Ysitikintu jog tai neishvengiama savo kailiu. 

Meile niekada nebuvo vien tik dziaugsmas skirybos neishtikimybes ir sielvartas nerimas tai neatsiejama meiles dalis. Gaila kad pasakose apie tai nesakoma todel zmones gyvena ishpustame iliuzijos burbule ir jam susprogus aj!  skauda!

... "ir jie ilgai ir laimingai gyveno".....   aha kazkodel kai atsimerki pamatai realybe o ne jos interpretacija.   

Dziaukis  gyvenimu ir nekvarshink sau galvos del to ko pats negali pakeisti ar pveikti.

Net jei ir labai grazei paprashytum vistiek as tau galiu pazadeti ji/jis tau ishkeis ir kad tu numirsi.  Zemes planetoi tai du neisengggmi dalykai, taip kad nusiramink pamirshk ir dziaukis tuam ka turi.